Lietuvoje, kaip ir kitur šiauriniame planetos pusrutulyje, birželio 21-22 dienos yra vasaros saulėgrįža, arba astronominės vasaros pradžia.
Saulė, brėždama lanką virš horizonto, kyla į didžiausią aukštį, jos kelias danguje būna ilgiausias, tad ir dienos - ilgiausios metuose, o naktys - trumpiausios.
Nors tradiciškai vasaros saulėgrįža minima per Joninių šventę - anksčiau buvusias Rasas, ilgiausios metų dienos ir trumpiausios naktys laikosi bemaž savaitę. Nuo saulės patekėjimo iki laidos praeina beveik 17 val. 20 min. Ji pakyla prieš penktą valandą ryto, o leidžiasi - dešimtą valandą vakare. Šiomis dienomis Lietuvos platumose dorai net nesutemsta – naktį šiaurės horizontas žėruoja, o už keletos valandų pradeda aušti.
Jei oro temperatūra Žemėje priklausytų tik nuo saulės siunčiamos energijos, šiuo metu Lietuvoje būtų karščiausios metų dienos. Tačiau atmosfera dabar gauna daugiau šilumos negu išspinduliuoja atgal į kosmosą - tokia situacija tęsiasi mėnesį ar daugiau, priklausomai nuo platumos. Daugumoje sričių karščiausias laikas metuose būna vėlyva liepa.
Astronominis ruduo šiauriniame pusrutulyje prasidės per rudens lygiadienį rugsėjo 22-23 dienomis, kai dienos ir nakties trukmė taps beveik lygi.
