Augalai gali augti tarsi kolonos, rutuliai arba kaip krūmai. Kaktusams būdingas bruožas yra tas, kad jie kaupia vandenį mėsingame stiebe, taip pat jie turi išsidėsčiusias areoles (pagalvėlių formos audinius), iš kurių styro dygliai arba plaukeliai, išsidėsto žiedai, užauga atžalėlės. Daugelis jų žydi trumpai, dideliais arba smulkiais ryškiaspalviais žiedais, tačiau yra ir tokių kaktusų, kurie žydi ne tik dieną, bet ir naktį, tad dėl šios savybės galime niekada taip ir nepamatyti nuostabiųjų žiedų, kurių taip ilgai laukėme. Priklausomai nuo klimato sąlygų, vėsesniuose regionuose, kaktusai gali būti auginami šiltnamiuose – oranžerijose ar kaip kambariniai augalai, vasarą iš jų galima kurti įmantrias kompozicijas soduose.

Kaktusus galima auginti pavieniui arba grupuojant su kitais sukulentais, kurie pabrėžtų jų formas, spalvas bei kitas savybes. Kaktusų auginimas nėra sudėtingas, tačiau svarbu parinkti tinkamą substratą (dirvožemis), indus ir reikiamu metu juos persodinti.

Kaktusų žemė, atrodo, nėra derlinga, tačiau taip manyti yra klaidinga. Augalai auga smėlingose vietose, kuriose yra gausu mineralinių medžiagų, kurios susidaro nuolat dūlant uolienoms. Kaktusų dirvožemio sudėtis gali būti labai įvairi, kaip ir klimato sąlygos, prie kurių prisitaiko šie augalai. Todėl kaktusų auginimui patartina sudaryti pagrindinį substrato mišinį ir pridėti reikiamų sudedamųjų dalių, kad dirvožemis būtų tinkamas kaktusų auginimui.

Ruošiant pagrindinį substrato mišinį, rekomenduojama naudoti lygiomis dalimis lapinės, velėninės žemės ir smėlio (geriausia – stambų upės smėlį), įberti smulkiai grūstų plytų, smulkintos medžio anglies, kuri apsaugo nuo puvimo. Žemė turi būti ne per drėgna, tokia, kad paėmus ir suspaudus saujoje ji lengvai sutrupėtų.

Pagrindinį žemių mišinį galima pagerinti atskiroms kaktusų rūšims, pavyzdžiui, kolonos pavidalo kaktusams (Cereus) į mišinį reikia įmaišyti molio, kuris sutvirtintų jų audinius; dygliuotiems ir pūkuotiems (Cleistocactus) kaktusams reikia į mišinį įdėti kalkių, kurias augalas pasisavinęs naudoja pūkų ir spyglių sudarymui; lapinėms kaktusų rūšims (Rhipsalis) naudojama sausas galvijų mėšlas ir durpės. Kaktusus tręšti reikėtų specialiomis kaktusų ar sukulentinių augalų trąšomis, kuriose yra mažai azoto. Trąšų galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba pasigaminti patiems iš atskirų elementų.

Kaktusų auginimui indai yra parenkami nedideli dėl silpnos jų šaknų sistemos. Dideliame vazone pasodintas mažas kaktusas su negausia šaknų sistema neįsisavina visos vazone esančios žemės. Nuo senų laikų kaktusus esame įpratę sodinti moliniuose, neglazūruotuose vazonuose, tačiau dabar manoma, kad tai nėra gerai augalams, kurie mėgsta šilumą, nes molinis vazonas gali staiga atvėsti, garuojant drėgmei. Plastikiniai vazonai irgi nėra labai geri ir tinkami kaktusų auginimui, kadangi plastikas ilgai sulaiko drėgmę ir jos neišgarina. Dar kaktusai gali būti sodinami į polietileno ir organinio stiklo vazonus. Kolekcininkams rekomenduojama rinktis kvadratinius vazonus, taip sutaupant erdvės.

Norint kaktusus persodinti, reikėtų iš anksto pasiruošti. 3–5 dienas prieš kaktusų persodinimą, jų nereikėtų laistyti, kad žemė išdžiūtų ir šaknys lengvai atsiskirtų nuo žemių. Parinkus tinkamą talpą, į kurią sodinsite augalą, į jos vidų reikėtų įberti drenažo (tai gali būti medžio anglis, keramzito granulės). Prieš pilant drenažą, ant dugno galima įdėti avies vilnos neperdirbto kailio, nes specifinis kvapas apsaugos nuo kenkėjų, taip pat žiemos metu augalo nereikės specialiai perkeldinėti, kad jis nesušaltų. Po drenažo kauburėliu pilkite paruoštą žemės mišinį, tolygiai paskleiskite šaknis ir užpilkite žemių mišiniu iki talpos viršaus, paliekant vietos nuo vazono krašto, kad būtų nesunku laistyti augalą. Pasodinus kaktusą, jo laistyti nereikia 3–5 dienas, kad galėtų užsitraukti persodinimo metu pažeistos šaknys.

Nuotraukose pristatoma viena iš populiariausių kaktusų mamiliarijų gentis (Mammillaria).
Mammillaria bocasana var. rubriflora – rutuliškai augantis stiebas iki 5 cm skersmens, apgaubtas plonais, plaukuotais dygliais, kurie sudaro tarsi vatos gumulėlius. Pagrindiniai dygliai išauga iš kiekvienos aureolės po vieną ir galuose yra lenkti. Žiedai rausvi, išsidėstę augalo viršutinėje dalyje, sudaro tarsi vainikėlį.

Kolumbinė mamiliarija (Mammillaria columbina) - koloniškai auganti mamiliarija sudaro 15 cm aukščio ir 5–6 cm skersmens pavienius stiebus. Tankiai vilnotos areolės gumburėlių pažastyse, kurių galuose 18–20 baltų, 4–6 mm ilgio dyglių. Penki centriniai spygliai paprastai yra geltonos spalvos, su rudu galiuku, gali siekti iki 1 cm ilgio. Žiedai karmino spalvos (alyvinė su raudonu atspalviu), susiformuoja augalo pažastyse. Vaisius oranžiškai raudonas su rudomis sėklomis.

Ropinė mamiliarija (Mammillaria sempervivi) – augalas rutulio formos iki 15 cm skersmens. Stiebas suskirstytas į kūgiškus gumburėlius, kurių pažastyse gausu baltų pūkų. Kraštiniai dygliai iki 3 mm ilgio, kurių gali būti nuo 3 iki 7. Centriniai dygliai auga poromis, 4 cm ilgio. Žiedai būna kremiškai baltos ar rausvos spalvos iki 1 cm skersmens, pasitaiko vainiklapių centre rausva juostelė. Vaisius su raudonu apyvaisiu, rudomis sėklomis.

Plunksnotoji mamiliarija (Mammillaria plumosa) – augalas rutulišku stiebu, užaugančiu iki 12 cm aukščio, gali būti iki 40 cm pločio, kadangi augalas auga besidriekiančiai su keliais stiebais. Stiebai yra padengti baltais pūkuotais spygliais, kuriuos stebint iš arčiau galima pastebėti, kad spygliai iš tiesų yra tarsi mažos plunksnelės. Žiedai yra smulkūs, išsidėstę viršutinėje augalo dalyje, baltos arba žalsvai baltos spalvos.

Mammilliaria fraileana – augalas auga koloniškai. Stiebas rausvai violetinės spalvos, užaugantis iki 20 cm aukščio. Ant areolių išsidėstę po 12 spyglių, kurių ilgis gali siekti iki 10 mm, taip pat turi po keturis centrinius dyglius, kurie yra lenkti. Žiedai varpelio formos susiformuoja augalo viršutinėje dalyje, rausvos spalvos, iki 2,5 cm skersmens. Žiedlapiai turi ryškią centrinę juostelę. Vaisius su raudonu apyvaisiu ir juodomis sėklomis.

Mammillaria polythele „Toluca" augalo stiebas koloniškas, ryškiai žalios spalvos, galintis užaugti iki 40 cm aukščio ir 10 cm skersmens. Viršutinė stiebo dalyje išsidėsčiusios aureolės pasidengusius baltu pūkeliu tarsi vilna. Žiedai rausvai violetinės spalvos, išsidėstę viršutinėje dalyje ratu ir primena vainikėlį. Vaisius rausvai violetiniu apyvaisiu, rudomis sėklomis.