Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Sodas

Kaip pasirinkti sau tinkamus augalus?

Laukiniais augalais, jų naudingosiomis maistinėmis, kvapinėmis, gydomosiomis savybėmis domisi vis daugiau žmonių. Rasos Buslavičienės – biologės, laukinių augalų vartojimo praktikės patarimai, kaip pažinti ir kur panaudoti gamtos duotybes.

Darželiuose ar oranžerijose šiandien karaliauja atklydę egzotiniai augalai. Selekcininkai mums siūlo vis naujas veisles ir formas, kurios kartais taip būna nutolę nuo pirminio – laukinio varianto, kad priskirti tai pačiai rūšiai jį gali tik žinovai. Gaila, tačiau vietiniai, laukiniai augalai, seniau įprasti sodybos aplinkoje, traukiasi į užmarštį.

Galbūt jie ne tokie ryškūs, tačiau maistinėmis, prieskoninėmis, kvapinėmis savybėmis jie daugeliu atvejų nenusileidžia egzotiniams, o prisitaikomumu augti net juos lenkia. Jie gardūs, naudingi, verti mūsų dėmesio ir pagarbos.

Piktžolė ar daržovė? Priklauso nuo požiūrio!

Visiems gerai pažįstamos kiaulpienės, dilgėlės, garšvos, balandos, žliūgės – vertingi maistiniai augalai. Jas galime pjaustyti į salotas ar sriubas. Įvairiausių patiekalų receptų su šiais augalais – pilnas internetas, ne vieną iš jų kartu su „Žolynų namais“ esame atradę, „sugrąžinę“ iš senolių patirties. Pikantiškas, šiek tiek karstelnantis kiaulpienų lapų skonis ypač tinka į salotas ir žaliuosius kokteilius, garšvos - įdarams ir pesto padažams, dilgėlės tikrai nenusileidžia lapiniams augalams įvairiuose patiekaluose, builis - nenuilstantis viso sezono prieskonis, galintis pakeisti salierinius kultūrinius augalus. Net iš daugelio piktžole laikomos galincogos jos tėvynainiai Pietų Amerikoje ruošia puikiausias sriubas.

Prieskoniai iš lysvės – patys vertingiausi

Čiobreliai, raudonėliai, mėtos, rozmarinai, bazilikai – populiariausi prieskoniniai kvapniai augalai. Jie puikiai tinka gardinti mėsos, varškės patiekalus, daržovių troškinius. Eterinių aliejų turinčių augalų, pvz. čiobrelių griebiamės ir persišaldę. Tačiau visus eterinių aliejų turinčius augalus reikėtų naudoti saikingiau, negu vadinamuosius „maistinius augalus“.

Prieskoniniai augalai renkami ir vartojami tūkstančius metų. Dar neseniai tai buvo vienintelė kvapinė, kraujasiurbius vabzdžius atbaidanti ir maistą padedanti paskaninti priemonė. Pvz. čiužutė buvo nepakeičiama kemšant kaimiškas dešras ir skilandžius, o diemedį prie namų sodindavo norėdami atbaidyti ne tik piktąsias dvasias, bet ir uodus, o šluodami jų šakelėmis aslą – išvaikyti iš namų blusas.

Didžiajai daliai augalų intensyvų kvapą suteikia eteriniai aliejai – kvapni, laki, dažniausiai bespalvė medžiaga, kurią dažnai sudaro šimtai skirtingų komponentų. Iš apie 1500 eterinių aliejų turinčių augalų rūšių Lietuvoje galime rasti gerokai per 100. Raudonėlis, čiobreliai, vandeninė mėta, eglė, pušis, kadagys ir daugybė kitų sutinkami gamtoje . Nemažai turime ir mielų ir labai gerbiamų atėjūnų, kurie prieš šimtus metų suaugo su mūsų papročiais ir tautosaka – pvz. rūta, diemedis ar juozažolė. Kai kuriuos dar tik bandome pripratinti augti mūsų klimato sąlygomis. Bendros eterinių aliejų turinčių augalų savybės– jie veikai antimikrobiškai, regeneruoja, slopina uždegimus, mažina spazmus ir stimuliuoja įvairių liaukų veiklą, turi antioksidacinių savybių. Jei rūpi tik kvapas, galima pauostyti ir sintetinio pakaitalo, tačiau tai bus tik bandymas save apgauti, nes joks sintetinis gaminys nepasieks gamtinės gamybos tobulumo.

Kvapai – darbingumui ir nuotaikai gerinti

Pasinaudoti eterinių aliejų privalumais galima kvėpinant patalpas gyvų ar džiovintų augalų kompozicijomis, įsirengus oranžerijas.

Darbingumui pakelti labiausiai tiktų pušų, levandų ir gvazdikmedžių kvapai.

Tonizuojančiai veikia rozmarinai. Tačiau jei kamuoja nemiga, vakare nereikėtų gulėti rozmarino voniose.

Nuramina nervus padeda melisos, o susikaupti - bazilikai. Beje, augalą ypač mėgsta kaukaziečiai, tikintys, kad jei nuolat kramtysi baziliko lapą – gyvenimas bus ilgas ir sveikas. Taip pat tikima, kad baziliko šakelė prie durų gali apsaugoti nuo blogos akies, plaukuose – suteikti pasisekimą meilėje, piniginėje – pritraukti turtus.

Pasinaudoti gyvų augalų eterinių aliejų privalumais galima, jei augalus auginame uždaroje erdvėje, pavyzdžiui oranžerijoje ar moderniame kupolo formos šiltnamyje. Uždara erdvė neleidžia kvapams išsisklaidyti. Kelios dėžes, prisodintos kvapniųjų augalų suteikia koncentruotą aromaterapinį poveikį, panašų į tą, kurį patiriame druskų kambariuose.

Augalų augimo sezonas oranžerijoje – gerokai ilgesnis, negu lauke. Jei yra papildomas šilumos šaltinis, augalai čia augti gali ištisus metus. Jei augalai auginami dėžėse, jų derinius galima kurti laisvai, atsižvelgiant į augalų būklę ar savo nuotaikas. Dar vienas oranžerijų, turinčių valdomus temperatūros ir drėgmės režimus, privalumas yra tas, kad juos kaitaliojant galima reguliuoti didesnę ar mažesnę eterinių aliejų gamybą ir išsiskyrimą augaluose.

Daugelis eterinių aliejų turinčių augalų kvapą išlaiko ir džiovinami. Tik džiovinti juos vertėjų ne aukštesnėje, kaip 30 laipsnių temperatūroje, iš pradžių po truputį vytinant, nes pastebėta, kad šiems augalams vystant dar vyksta eterinių aliejų gamyba. Džiovintus augalus smulkinti reikėtų prieš naudojimą.

Kaip pasirinkti sau tinkamiausius augalus?

Sakoma, kad spręsti ar augalas tinka lengviausia pagal jo kvapą.

Jei augalo kvapas patinka – greičiau vyksta medžiagų apykaita, normalizuojasi kraujospūdis, gerėja visų jutiminių pojūčių veikla: aštrėja regėjimas, gerėja kvapas, klausa.

Pastebėta, kad maloniausiai veikia ne vienas konkretus kvapas, o kvapų paletė. Po lietaus garuojančioje pievoje visų kvapų veikimas yra harmonizuotas. Panašiai galima pasijusti ir „reguliuojamoje“ oranžerijoje, su suderintomis kvapnių augalų kompozicijomis.

Kupolinę oranžeriją galima pritaikyti įvairios agrotechnikos augalams – mėgstantiems sausą, vidutinį ar drėgną klimatą. Sauso klimato oje oranžerijoje galėtų augti čiobreliai. Prie jų tikrai derės pievinė žvirgždė – pamirštas laukinis smėlynų augaliukas žydrais žiedeliais.

Drėgnoje žemėje galima pabandyti auginti vandenines mėtas, pelkinės vingiorykštės, šventagaršves. Jei turime pavėsingą drėgną vietą – geriau augs pavasarinis prieskoninis augalas meškinis česnakas.

Vidutinio drėgnumo oranžerijose puikiausiai auga daugelis įprastų tiek laukinių, tiek kultūrinių prieskonių – bazilikai, petražolės, juozažolės, kalendros, salierai, katžolės, melisos, lofantai, šalavijai. Juos integravus į augalų lysves, šiuos mažiau puls ligos ir kenkėjai. Pvz. pastebėta, kad bikrėslės, rozmarinai, mėtos, levandos, gvazdikiniai serenčiai, diemedžiai atbaido uodus.

Oranžerijos – augalams pažinti bei specialių poreikių asmenims

Miestuose gyvenantys vaikai, darželinukai, moksleiviai menkai pažįsta natūralios gamtos augalus. Šalia darželių ar mokyklų įrengus modernias kupolo formos oranžerijas su patogiame aukštyje įrengtomis mobiliomis lysvėmis vaikams būtų galima rengti edukacinius užsiėmimus.
O oranžerijos su aukštomis dėžėse sukurtomis lysvėmis specialiųjų poreikių asmenims, turintiems judėjimo negalią ar problemų, aukštu kraujospūdžiu ir pan. gali būti puikia pasiilgto daržo ar buvimo gamtoje alternatyva.

Parengta pagal R. Buslavičienės, biologės, laukinių augalų vartojimo praktinės specialistės, seminarą „Aromatai ir skoniai iš gamtos, sodo ar oranžerijos“, kuris vyko 2015 liepos 30 d. UAB „Geokupolai“ iniciatyva.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas