Aplinkosaugininkai savo ruožtu pastebi, kad nors lubinas yra įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, jis yra žmonių mėgstamas ir toli gražu ne visi supranta, kodėl reikia naikinti šį gražų augalą.
Vienas iš pasiūlymų, kaip naikinti lubinus, yra nusiskinti puokštę ir padovanoti brangiam žmogui. Tada sėklas barstančių lubinų bus mažiau, o jie iš tiesų gražiai žydi.
Danas Augutis

Prekyba sėklomis draudžiama

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas GRYNAS.lt pasakojo, kad šių invazinių augalų sėklų prekyba yra draudžiama. Žmonių prašoma savo valdomoje žemėje neauginti lubinų, nes jie labai greitai plinta ir padaro gamtai didžiulę žalą.

Tačiau vien to neužtenka. Lietuvoje lubinai yra naikinami. Ir tam pasitelkiami įvairūs būdai.

„Pagrindinė kovos su lubinais priemonė – jų iškasimas. Tačiau galima lubinų naikinimui naudoti ir herbicidus, ypač kol augalai nedideli. Šis augalas turi gana ilgas šaknis ir yra ganėtinai gajus, be to, yra problema, kad gyventojams jis patinka. Žmonėms atrodo, kad tai yra gražus augalas ir jie nelabai supranta, kodėl jį reikia naikinti“, - sakė V. Graičiūnas.
Vilmantas Graičiūnas

Anot specialisto, pagrindinė priežastis, kodėl lubinai turi būti naikinami, labai paprasta - jie nustelbia kitus augalus: „Tačiau jų poveikis nėra kaip kito invazinio augalo - Sosnovskio barščio, - kai daroma žala žmonių sveikatai. Lubinai tiesiog nustelbia visą vietinę augmeniją.“

Gamtininkai nemėgsta lubino

Vilniaus universiteto Ekologijos ir Aplinkotyros centro lektorius Danas Augutis papasakojo, kodėl lubinai išplito Lietuvoje.
Pagrindinė kovos su lubinais priemonė – jų iškasimas. Tačiau galima lubinų naikinimui naudoti ir chemines priemones, herbicidus, ypač kol augalai nedideli. Šis augalas turi gana ilgas šaknis ir yra ganėtinai gajus, be to, yra problema, kad gyventojams jis patinka. Žmonėms atrodo, kad tai yra gražus augalas ir jie nelabai supranta, kodėl jį reikia naikinti.
Vilmantas Graičiūnas

Lubinas yra gražus augalas, kuris žydi dideliais puošniais žiedais, tačiau tai yra tik viena medalio pusė. Jie yra atėjūnai. Tai nėra mūsų natūralus augalas, jis buvo atvežtas. Europoje jis buvo augintas kaip dekoratyvinis augalas. Vėliau pastebėta, kad lubinas pats apsirūpina trąšomis ir dar patręšia aplinkinius augalus. Dėl to šis augalas pradėtas naudoti ūkyje, sėtas nederlingose vietose, taip pat miškuose, kur yra smėlynai, nes tai yra pakankamai didelis augalas, sukaupia daug vandens ir jeigu yra paklotės gaisras, jis fiziškai jo nepraleidžia“, - teigė D. Augutis.

Anot mokslininko, dar vėliau pastebėta, kad lubino gebėjimas kaupti savyje azotą lemia, jog jis yra labai stiprus konkurentas kitiems augalams: „Jis tiesiog išstumia tam tikroje vietoje esančią natūralią augmeniją ir pradeda vyrauti. Dėl to gamtininkai labai nemėgsta lubino ir stengiasi jį iš natūralių teritorijų išvaryti.“

Siūlo padovanoti brangiems žmonėms

Pasak mokslininko, vietovėse, kur aktyviai užsiimama žemės ūkiu, lubinų tiesiog nebūna. Jeigu daug metų laukas kasmet šienaujamas, ten lubinai neįsitvirtina. Jie veši apleistuose laukuose.
Danas Augutis

„Lubinus išnaikinti nėra sudėtinga, tačiau svarbiausia yra jo nesodinti. Žmogus gali galvoti, kad jis iš kiemo niekur kitur nepaklius, tačiau jau po metų tas augalas bus ir kitur: ar paukštis, ar vėjas sėklas išnešios. Jeigu norima greito efekto lubinų naikinime, reikia senesnius individus iškasti, nereikia naudoti jokios chemijos. Iškastus individus galima kažkur sukompostuoti, o likusį lauką dažniau pašienauti, kad jaunučiai lubinai nesubręstų ir nepradėtų žydėti“, - pasakojo D. Augutis.

Jo teigimu, apleistose teritorijose lubinai plinta pakankamai sparčiai, tačiau jie nėra taip agresyviai plintantys, kaip, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis: „Lubinų sėklos yra pakankamai didelės ir sunkios, todėl vėjas nesugeba jų pernešti. Vienas iš pasiūlymų, kaip naikinti lubinus, yra nusiskinti puokštę ir padovanoti sau brangiam žmogui. Tada sėklas barstančių lubinų bus mažiau, o jie iš tiesų gražiai žydi.“

2013 – 2015 m. skirtingose Lietuvos vietose gamtosaugininkai išnaikino gausialapį lubiną 160 ha plote. Aplinkos ministerijos užsakymu Lietuvos gamtos fondas ir VšĮ „Gamtos paveldo fondas” įgyvendino invazinių augalų rūšių (gausialapio lubino ir uosialapio klevo) gausos reguliavimo priemones. Gausialapio lubino naikinimas itin sudėtingas ir brangus, reikia nuolatinio sunkaus fizinio darbo.