Ši sala apipinta įvairiais keistais nutikimais ir nelaimėmis. Jai daug dėmesio skyrė įvairių šalių žiniasklaida. Tačiau joje pasirodžiusi informacija yra panašaus turinio. Aprašyti vienas už kitą keistesni įvykiai.
Palmyros sala yra beveik ties pačiu pusiauju, į pietus nuo Havajų, Daino archipelage. Tai - koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Linijinėse salose, inkorporuota JAV teritorija. Plotas - 12 kvadratinių kilometrų. Atolą sudaro du rifai, dvi seklios lagūnos, 50 smėlio ir rifų uolų salelių, skelbia portalas mysteriousuniverse.org.
Pagrindinė augalija saloje – kokoso palmės, ratiklės, skaevolos. Atole per metus iškrenta 4445 mm kritulių, vyrauja apie 29 laipsnių temperatūra.
Salą administruoja JAV. Oro uostai, keliai pastatyti per antrąjį pasaulinį karą. Dabar Palmyros atolas - gamtos draustinis. Teritorija negyvenama, ją lanko mokslininkai, karinis personalas. Norint į ją patekti reikia gauti JAV specialiųjų tarnybų leidimus.
Žmogžudystės saloje
Nors į salą patekti sunku, yra nemažai žmonių, norinčių ištyrinėti jos paslaptis.
1974 metais į salą savo jachta išplaukė Tremas Haugė su žmona. Iš pradžių amerikiečiai atsiliepdavo radijo ryšiu, tačiau vėliau iš jų signalo gauti nepavyko.
Į paslaptingą salą iš karto išskrido gelbėtojai. Tuščia jachta buvo surasta vandenyje, 100 m atstumu nuo kranto.
Saloje buvo įvykdyta dviguba žmogžudystė. Žvėriškai nužudyta pora buvo aptikta po kelių dienų. Teigiama, kad jie buvo supjaustyti ir kūno dalys negiliai užkastos pakrantės smėlyje. Pasak pranešimų, laidojimo schema sudaro keistą raštą.
Buvusi kariuomenės bazė
Per Antrą pasaulinį karą JAV kariuomenė pastatė čia aerodromą, bet jis sugriuvo.
Vis dėlto sala kareiviams nepatiko, o gyvenimo sąlygos joje nekokios. Maudytis vandenyje pavojinga, nes jame pilna ryklių. Dar yra didžiuliai moskitai, kurių įkandimai labai skausmingi, nuodingi driežai.
Net žuvų valgyti negalima, nes yra apnuodytos toksinais. Kariai po karo pasitraukė iš šios salos.
Norėjo dingti
1990-ais metais į salą atvyko paranormalių reiškinių tyrėjas Normanas Sandersas su kolegomis. Jie planavo atlikti matavimus ir atskleisti salos paslaptis.
Nors saloje mokslininkas turėjo būti pusę metų, jie pasitraukė po mėnesio. Visi jie sakė, kad jau pačią pirmą dieną „kilo nenumaldomas noras kuo greičiau plaukti iš salos arba pasikarti“.
