Apie tai, kas nutiko inkile ir kodėl jame apsigyveno kiti paukščiai, nei tikėtasi, pasakoja ornitologė Ingrida Meškinytė.
„Juodasis čiurlys yra gana dažnas paukštis, įprastai sutinkamas miestuose ir gyvenvietėse. Lizdus jie suka aukštai, mūrinių pastatų pastogių plyšiuose, įvairiose nišose, angose. Juodieji čiurliai taip pat gali įsikurti varnėnams skirtuose inkiluose. Dažniausiai tai nutinka kaip tik tuo metu, kai varnėnai jau būna išvedę jauniklius. Mūsų atvejis kiek kitoks: pavasarį pradėjome tiesioginę transliaciją iš varnėnų inkilo. Iškeltame inkile apsigyveno varnėnai, susuko lizdą. Intensyviai stebėjome transliaciją ir pamatėme, kad atsirado pirmasis kiaušinis, tačiau antrojo kiaušinio patelė nepadėjo. Dėtis nesėkminga gal dėl to, kad tai galėjo būti jauna varnėnų pora. Po kurio laiko patelė pradėjo dėti antrą dėtį. Kas dieną padėdavo po vieną kiaušinį, kol lizde atsirado penki kiaušiniai. Stebėjome transliaciją, skaičiavome dienas ir laukėme jauniklių“, - komentavo I. Meškinytė.
Pasak specialistės, yra natūralu, kad paukščiai konkuruoja dėl lizdavietės: „Vieną rytą įsijungusi transliaciją pastebėjau, jog inkile jau nebe varnėnai, o juodieji čiurliai. Toks atvejis, kai juodieji čiurliai išveja varnėnus, nėra išskirtinis ir buvo aprašytas jau prof. T. Ivanausko knygose. Trūkstant tinkamų lizdaviečių vėliau už varnėnus grįžę čiurliai ieško kur įsikurti, todėl gali pasitaikyti atvejų, kai tenka konkuruoti dėl to paties inkilo. Dauguma varnėnų jauniklių šiuo laiku jau turėtų būti palikę inkilus, o mūsų atveju perėjimas užsitęsė ir jaunikliai nespėjo išsiristi.“
Lietuvoje pastaraisiais metais juodieji čiurliai stipriai nukenčia dėl intensyviai vykstančios gyvenamųjų namų renovacijos, kurios metu pirmiausiai sunaikinamos jų lizdavietės: užsandarinamos angos, pastogių, palangių ir kiti plyšiai, kuriuose čiurliai labai noriai peri. Neretai renovacijos metu nukenčia ir čiurlių dėtys ar jaunikliai, o kartais užmūrijami ir gyvi perintys suaugę paukščiai, nes čiurliai labai kantriai tupi ant kiaušinių ir nepasibaido net atliekant darbus.
Kitose Europos šalyse ši problema taip pat aktuali, tačiau ten čiurliams yra sukuriamos alternatyvios lizdavietės – įmūrijami specialūs blokeliai, paliekami plyšiai pastogėse, sienose įmontuojami plastikiniai vamzdžiai kuriuose čiurliai gali perėti.
Lietuvos ornitologų draugija, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šiemet juodąjį čiurlį paskelbė metų paukščiu. Šios akcijos metu yra renkama informacija apie esamą situaciją bei ieškoma sprendimų, kurie apsaugotų juoduosius čiurlius ir šie įdomūs sparnuočiai ir toliau džiugintų miestų gyventojus.
Tiesioginę inkilo transliaciją galite stebėti ČIA.
