Iš vaistinės grįžo nieko nepešęs
Nors situacijos, kai savo rankose laikote medicinines, buityje susidarančias atliekas ir svarstote, kur jas padėti nėra dažnos, kai tai nutinka, iš tiesų tenka susimąstyti, ką dabar daryti, kaip pasielgti. Su tokia dilema visai neseniai teko susidurti skaitytojui Konstantinui. Vyras, radęs namų vaistinėlėje senų vaistų ir nebeveikiantį termometrą su gyvsidabriu, nupėdino jų atiduoti į netoli Halės turgaus esančią vaistinę. Tačiau vaistininkė termometrą priimti atsisakė.
„Man pasakė, kad priims tik vaistus, o termometrą patarė atiduoti ugniagesiams. Nustebau, o kai perklausiau, ar tikrai negaliu jo palikti vaistinėje, moteris tiesiai šviesiai patarė nesivarginti ir nunešti jį kur nors į mišką ir užkasti. Grįžau atgal namo su termometru. Paskambinau pažįstamui gaisrininkui ir paklausiau, ar galiu iš tiesų termometrą atiduoti jiems. Šis man paaiškino, kad jie gaisro metu, jeigu randa gyvsidabrio termometrų, kurie pažeisti, juos privalo paimti ir atiduoti „Grindai“, – savo patirtimi pasidalijo skaitytojas. Jis klausė, kaip pasielgti būtų teisingiausia.
Savivaldybės įmonės „Grinda“ avarinė dispečerinė tarnyba, esant gyvsidabrio išsiliejimo pavojui, turi nemokamai atvykti ir išsivežti pavojingas atliekas. Tačiau kaip dažnai ji tai daro, lieka neaišku - į GRYNAS.lt pateiktus klausimus tarnybos atstovai atsakymų nepateikė.
Gyventojai termometrus gali nemokamai pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Visgi Vilniaus miesto savivaldybė savo internetinėje svetainėje aprašydama, kur gyventojai gali padėti atliekas skelbia, kad Vilniaus miesto gyventojai gyvsidabrinius termometrus nemokamai gali palikti visose Vilniaus miesto vaistinėse.
Tačiau valstybinė vaistų kontrolės tarnyba teigia, kad vaistinės to daryti neprivalo: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, visuomenės vaistinės ir gamybinės visuomenės vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti tik naikintinus vaistinius preparatus. Gyvsidabriniai termometrai nėra farmacinės atliekos ir vaistinės jų nepriima. Gyvsidabris priskiriamas pavojingoms cheminėms medžiagoms."
Jei vaistų nepriima vaistinės, galima skųstis
Jeigu turite senų vaistų, situacija šiek tiek paprastesnė. Juos privalo priimti vaistinės. Tačiau, ar dažnas iš mūsų elgiamės taip pavyzdingai?
Specialistai perspėja, kad netinkamai atsikratydami vaistais darote neigiamą poveikį aplinkai, o tuo pačiu ir savo pačių sveikatai. Juk tabletes iš šiukšliadėžių lauke gali iškapstyti paukščiai, žvėreliai, pagaliau nuo to nėra apsaugoti ir kieme žaidžiantys vaikai ar šiukšlynuose besikapstantys benamiai.
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialisto Henriko Mackelos teigimu, vaistiniais preparatais prekiaujančios vaistinės turi nemokamai priimti iš gyventojų naikintinus vaistus. Iš gyventojų priimtus vaistinius preparatus vaistinės nemokamai atiduoda Sveikatos apsaugos ministerijos parinktam pavojingų atliekų tvarkytojui – „Farmacinių atliekų šalinimas“.
„Jei vaistinės naikintinų vaistinių preparatų nepriima, gyventojai gali pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Tarnyba, gavusi skundą iš gyventojo ir įvertinusi pateiktą informaciją, sprendžia, ar tikslinga atlikti farmacinės veiklos patikrinimą, gyventojo nurodytoje vaistinėje”,- aiškino valdininkas.
Vieno vaistinių tinklo direktorė Neringa Vaitelytė GRYNAS.lt patikino, kad nustatytos tvarkos priimti iš gyventojų senus vaistus laikomasi.
„Skaičiuojame, kad per metus priimame apytikriai 2 tūkst. kg naikintinų vaistų. Visas vaistų atliekas perduodame įmonei „Farmacinių atliekų šalinimas“, kuri, mūsų turimomis žiniomis, farmacines atliekas saugiai sudegina specialiai tam pritaikytame įrenginyje – tokiu būdu cheminės medžiagos nedaro žalos gyvajai gamtai“, - teigė N. Vaitelytė.
Paklausta, kaip vertinanti esamą tvarką įpareigoti senus vaistus rinkti vaistines, ji pripažino, kad pasenusio galiojimo vaistų priėmimas ir saugojimas yra papildomas darbas vaistininkams. „Vaistus reikia užregistruoti, be to, neretai gyventojai vienu kartu atneša vaistus kartu su pasenusiomis kosmetikos priemonėmis ar pan., tad vaistininkai turi patikrinti, atrūšiuoti ir priimti tik vaistus. Žinoma, tai atima laiko. Galbūt galima būtų įsteigti tam tikrus punktus, kurie priimtų naikintinus vaistus“, - svarstė vaistinių tinklo direktorė.
Pateikia instrukcijas, kur dėti švirkštus
Atmintinėje konstatuojama, kad Lietuvoje neturime nustatytos tvarkos, kaip buityje reikėtų tvarkyti šias atliekas, todėl rekomendacijos yra sudarytos remiantis užsienio šalių patirtimi. Nurodoma, kad daugiausiai pavojaus gali kelti aštrūs daiktai, tokie kaip švirkštai ir adatos, todėl juos šalinant reikėtų užtikrinti jų įdėjimą į sandarią talpą.Tinkama talpa laikoma balinimo arba ploviklių buteliai su užsukamu arba sandariai uždaromu dangteliu, taip pat metaliniai indeliai su dangteliais, pavyzdžiui, metalinis indelis nuo kavos. Netinkama talpa – stiklinė tara, plastikiniai buteliai arba kartoninės dėžės.
„Ant talpyklų reikėtų užrašyti ar užklijuoti, kad tai yra aštrūs daiktai, pagal tai bus atskiriama, kad tai pavojingos atliekos bei jos negali būti perdirbamos. Tokią paruoštą talpyklą galima dėti į plastikinį šiukšlių maišą ir tada jau galima šalinti į buitinių atliekų konteinerį“, - rašoma atmintinės lankstinuke.
Jei vis dėlto susiduriate su problema, kad vaistinės vaistų nepriima, teigiama, kad juos galima šalinti ir su bendru komunaliniu atliekų srautu prieš tai tinkamai juos supakuojant.
„Norint vaistus šalinti į šiukšlių dėžę, teisingai elgtis reikėtų taip: išimti vaistus iš gamintojo pakuotės, sudėti vaistus į vienkartinį indą su dangteliu, pavyzdžiui, tuščią margarino dėžutę ar jogurto indelį. Jei vaistai skysti, reikėtų juos sumaišyti su kita medžiaga, pavyzdžiui, miltais, druska, kačių kraiku, kavos tirščiais. Kietas vaistų tabletes ištirpinkite vandenyje, tada pridėkite kavos tirščių, kačių kraiko ir pan. Tokią paruoštą pakuotę (indą) išmeskite į šiukšlių maišą“, - rekomenduojama atmintinėje.
Suteptus medicininius tvarščius, medicinines pirštines patariama sudėti į plastikinį maišą, saugiai užrišti ir tik tuomet mesti į namuose esantį šiukšlių maišą. Visas rekomendacijas medicininių atliekų, susidarančių buityje, klausimais galima rasti ČIA.
Apdoroja garais, mikrobangomis ir chemija
Jeigu buityje susidarančios medicininės atliekos tėra menka dalelytė kitų atliekų sraute, kur kas didesni kiekiai šių atliekų susidaro medicininėse įstaigose. Kaip šios atliekos yra tvarkomos?
Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, kasmet medicininių atliekų susidaro apie 1-1,7 tūkst. tonų, t.y. apie 0,03 proc. nuo bendro susidarančių visų atliekų kiekio. Tuo tarpu farmacinių atliekų susidaro apie 0,07-0,08 tūkst. (80) tonų per metus, t. y. apie 0,0014 proc. nuo bendro susidarančių visų atliekų kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2011 m. iš visų sutvarkytų medicininių atliekų apie 18 proc. pašalinta sąvartynuose, apie 37 proc. − eksportuota, apie 32 proc. − sudeginta, apie 2 proc. − perdirbta, apie 10 proc. − apdorota kitais
būdais.
yra skirstomos į dvi kategorijas - neinfekuotos ir infekuotos (pavojingos), kurių surinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos.
„Pagrindiniai medicininių infekuotų atliekų apdorojimo būdai − deginimas, šiluminė dezinfekcija (garais), apdorojimas mikrobangomis, cheminė dezinfekcija. Šie metodai (išskyrus deginimą) yra tik tarpiniai metodai, palengvinantys medicininių atliekų laikymą ir vežimą, tačiau iki galo
neišsprendžiantys medicininių atliekų saugaus šalinimo problemos“, - aiškino specialistas.
Kai vienos atliekos atskiriamos nuo kitų, nepavojingosios turėtų nukeliauti į atliekų tvarkytojų rankas. H. Mackela atkreipia dėmesį, kad dalis šių atliekų yra perdirbama, dalis
sudeginama, o dalis šalinama į sąvartynus.
„Infekuotas medicinines atliekas tvarko įmonės, kurios turi teisę surinkti ar tvarkyti pavojingų atliekų kodais pažymėtas atliekas, ar galutiniam atliekų sunaikinimui eksportuoti jas į kitas šalis“, - dėsto H. Mackela.
Daug atliekų išvežama į Latviją
Tam, kad infekuotos medicininės atliekos būtų nukenksminamos, reikalinga įdiegti brangiai kainuojančius įrenginius. Šių įsigijimui valstybė jau yra skyrusi per 7 mln. Lt paramą privataus kapitalo įmonėms – atliekų tvarkytojams.
Šiuo metu leidimus medicininių atliekų išvežimui turi dvi įmonės − „AV investicija“ ir „Termodinaminiai procesai“. 2012 −2013 m. leidimą turėjo ir „Biograta“. Pavyzdžiui, „AV investicija“ per 2013 m. į Latviją išvežė apie 600 t infekuotų ir apie 50 t neinfekuotų medicininių
atliekų“, - konstatavo H. Mackela.
Šiuo metu medicinių atliekų tvarkymą prižiūri ir kontroliuoja net trys institucijos – Aplinkos ministerija, Sveikatos ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Šiuo metu viena Šiaulių įmonė gali deginti tik pavojingas infekuotas medicinines atliekas, tačiau
atliekamos Poveikio aplinkai vertinimo procedūros Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (TIPK) gauti, kad būtų galimybė deginti nukenksmintas medicinines atliekas. Šiuo metu deginti nukenksmintas medicinines atliekas Lietuvoje TIPK leidimą turi viena Klaipėdos įmonė. Manome, kad pradėjus dirbti optimaliu pajėgumu Šiaulių pavojingų atliekų deginimo gamyklai, medicininių atliekų tvarkymo pajėgumų Lietuvoje pakaktų“, - sakė Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistas.
Yra daug neatsakytų klausimų
„Dabar nėra reglamentuotas atskirų kūno dalių sutvarkymas. Kyla daug klausimų ne tik kaip jas tvarkyti, bet ir ženklinti, pakuoti, gabenti, kremuoti, nukenksminti. Taip pat yra iškilęs labai jautrus visuomenei klausimas dėl embrionų. Jeigu atsitinka tam tikra nelaimė, kaip traktuoti šituo atveju – kas tai: atlieka ar tai yra jau gyvybė užsimezgusi? Šitoje vietoje mes nusprendėme pasikviesti atskirų institucijų atstovus, išklausyti juos žodžiu, ką jie galvoja – norėtume pasikalbėti ir su krematoriumo atstovais, ligoninių atstovais, gal reikėtų išgirsti ir bažnyčios atstovų nuomonę?“ - retorinius klausimus kėlė D. Krinickas.
Jo teigimu, tokios diskusijos būtinos, nes medicininių atliekų tvarkymo reglamentavime yra spragų, ne visi dalykai aiškūs, kaip ir kada, kokiais atvejais reikėtų elgtis. „Tai yra ateities planai to, kas dabar vyksta“, - sakė D. Krinickas.
Akcentuoja galimas grėsmes
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad medicininės atliekos yra pavojingos žmogaus gyvybei ir sveikatai dėl juose potencialiai esančių patogeninių mikroorganizmų, galinčių sukelti pavojingas ligas (bakterijų, virusų, parazitų, grybų ir pan.). Todėl jas tvarkant netinkamai, daromas didelis neigiamas poveikis tiek aplinkai, tiek ir žmonėms.
„Potencialiai užkrėstos panaudotos adatos, švirkštai ar infuzinės sistemos, patekusios į buitinių atliekų tinklus, patekusios į sąvartynus, pasklinda po sąvartynų plotus, kur gali būti panaudojamos pakartotinai arba perduodamos tolimesniam nesaugiam naudojimui (grėsmė buitinių atliekų tvarkymo darbuotojams ir t. t.). Potencialiai užkrėsti švirkštai ir adatos, išmestos kartu su buitinėmis atliekomis, gali tapti prieinami vaikams, kurie šiuos gali panaudoti žaidimams“, - sakė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Šilobritienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad atsargiai reikėtų elgtis ir su vaistais, nes kai jie tiesiog yra išmetami į šiukšliadėžes, kyla didelė apsinuodijimų grėsmė. „Lietuvoje kasmet užregistruojama vaikų apsinuodijimo vaistais atvejų. Mūsų duomenimis, Vilniuje kasmet užregistruojamas panašus skaičius vaikų, apsinuodijusių vaistais, pavyzdžiui, 2013 m. tokių vaikų buvo 47“, - teigė I. Šilobritienė.
Kita aktuali problema, anot specialistės, susijusi su nesaugiu vaistų šalinimu, yra mikroorganizmų atsparumo antibiotikams bei dezinfekcinėms medžiagoms didėjimas. Vaistiniams preparatams patekus į buitinių atliekų konteinerį arba kanalizacijos tinklus vandens valymo įrenginiai ne visada sugeba pašalinti šias medžiagas ar jų liekanas ir jų buvimas vandenyje sukelia bakterijų ir virusų atsparumo šiems vaistams didėjimą, todėl susirgimų gydymui gali atsirasti poreikis naudoti kitus vaistinius preparatus arba didinti naudotų vaistų dozes. Vaistinių preparatų sudėtyje esantys cheminiai junginiai gali patekti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir kitus vandens telkinius.
