Paklusti įstatymams, laikytis teisės aktų privalo visi, bet jeigu esi pasiturintis ir dar artimas kokio nelabai sąžiningo valdžios atstovo draugelis, gali nesunkiai statyti namus, kur to daryti negalima, kasti tvenkinius, kur tai daryti draudžiama ir užtverti visą savo fazendą šlagbaumu. Ir ką jūs padarysite? Tiesa, jeigu mėginsite, netrukus prisistatys apsaugos darbuotojas ir jus maloniai ar nelabai išprašys. Tuo tarpu valstybinės institucijos, kurios turėtų prižiūrėti ir vykdyti kontrolę, kad nebūtų imamasi savavališkų statybų, tik kraipys galvas ir teisinsis, kad lyg ir viskas čia normalu, ant senų pamatų gi pastatyta...
Turniškės kraštovaizdžio draustinio, kuris priklauso Verkių regioniniam parkui, teritorijoje vieno verslininko gyvenamasis namas su garažu, valstybinėje žemėje iškastais tvenkiniais ir asfaltuotu keliu iki jo valdų neatsirado per naktį. Tokio masto statinys kilo tikrai ne vieną mėnesį. Tačiau, pasirodo, niekam tai neužkliuvo. Jeigu ir užkliuvo, tai tik vietos gyventojams, kurie prisipažino neramiai stebėję, kaip jų pašonėje dygsta nemenka pilaitė, bet ką gi jie gali padaryti, jeigu net regioninio parko direkcija ar ją kuruojanti Vilniaus miesto savivaldybė nieko nedaro? Bet keisčiausia net ne tai, kad niekam nepasirodė nenormalu draustinyje statyti namus, kasti tvenkinius, tiesti kelius. Dar keisčiau, kad pagaliau žurnalistų pagalba paviešinus šią istoriją, visi abejingai kraipo galvas ir bando atsakomybę nusimesti nuo savo gležnų pečių. Statyboms leidimus išdavusi savivaldybė sako, kad namas statytas ant jau buvusių pamatų, o tai daryti įstatymas nedraudžia, Verkių parko vadovai tikina, kad tvenkiniai irgi iškasti ne naujai, o esą sėkmingai išvalyti senieji, o asfaltuoto kelio nutiesimo klausimu, pasirodo, taip pat pasirūpino pats parkas ir ne šiaip sau, o vedinas itin kilnaus tikslo jį dar ir užtvėrė šlagbaumu. Pasak parko vadovų, šlagbaumas turi atbaidyti ir sustabdyti... įžūlius šiukšlintojus.
Galbūt tokios istorijos nebeturėtų stebinti, juk ne pirmą kartą lygesni už kitus statosi dvarus parkuose ir kitose visiems žmonėms skirtose rekreacinėse zonose, į kurias vėliau visuomenė nebegali įkelti kojos. Tačiau aš vis dar stebiuosi. Ir niekada nesiliausiu stebėtis, nes puikiai žinau, kad taip būti negali ir, kad galima padaryti tam galą. Pats būdamas aplinkos ministru susidūriau su ne vienu tokio už kitus lygesnio veikėjo savivaliavimo atveju. Taip, lengva nebuvo, tačiau sugebėjome pasiekti, kad būtų nuverstos ištisos dešimtys kilometrų nelegalių tvorų, atšaukti galimai korupciniais metodais gauti leidimai statyboms ir ne viena dešimtis lygesnių už kitus nuleisti ant žemės.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau pradėjo darbą ir jo nariai patys apsilankė Verkių parke, kur savo akimis įsitikino, kaip įžūliai ir ciniškai pažeidinėjami įstatymai. Tikiu, kad šis klausimas bus sprendžiamas ir į problemą nebus pažiūrėta pro pirštus. Šioje vietoje iniciatyvą į savo rankas turėtų perimti ir Aplinkos apsaugos ministerija, bei Vilniaus miesto savivaldybė. Tvarką padaryti sunku, bet įmanoma. Nes jei nedarysime nieko, kiek dar atsiras lygesnių už kitus?
