Siaubingas kritimas žemyn: kas nutiko Lietuvos miškams?

 (277)
Dar visai neseniai miškininkai didžiavosi tuo, kad 2012 m. Jeilio universitetui (Jungtinės Amerikos valstijos) paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą Lietuvai už miškų apsaugą buvo skirta pirmoji vieta. O koks šių metų rezultatas? Esame 84-oje vietoje. Visas pasididžiavimas - sumaltas į miltus. GRYNAS.lt aiškinasi, kas įvyko, kad taip skaudžiai žnektelėjome žemyn.
Plyni kirtimai Lietuvoje taip pat laikomi mišku
Plyni kirtimai Lietuvoje taip pat laikomi mišku
© Linos Gervinskaitės nuotr.

Vertintos vien palydovinės nuotraukos

Pagal miškų apsaugą mūsų šalis 2012 metais buvo pripažinta pirma pasaulyje. Jeilio universiteto mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miškų kirtimais ir miškingumo pokyčiais.

Tačiau šiemet pasirodžius Jeilio indeksui, visas pasididžiavimas išgaravo. Lietuva nukrito į 84 vietą. Visų pirma tai lėmė pakitę vertinimo kriterijai. Buvo atsisakyta valstybių oficialios statistikos. Vietoje to vertintos tik palydovinės žemės dangos nuotraukos.

Iš viso universiteto mokslininkai įvertina 134 valstybes. Rezultatai gauti palyginus 2000 ir 2012 metų miškingumą. Stebėdami tyrimo rezultatus galime pasiguosti nebent tuo, kad už mus žymiai prasčiau pasirodė Latvija, atsidūrusi 127 vietoje, ir Estija, užėmusi 118 vietą.

Pirmoji vieta - jau tik gražus prisiminimas
Pirmoji vieta - jau tik gražus prisiminimas
© Google Maps

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad palydovinės nuotraukos parodo, kiek iš tiesų valstybė turi miškų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mišku laikomi netgi kirtimai ir ką tik atsodinti medeliai, tačiau palydovinės nuotraukos atskleidžia, kiek plotų iš tiesų žaliuoja mišku.

Aplinkos ministerija: situacija normali

Tyrimo rezultatus GRYNAS.lt paprašė įvertinti Aplinkos ministerijos. Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis teigė nesureikšminantis pirmos pozicijos praradimo. Jis pateikė įžvalgų, kodėl taip galėjo nutikti.

„Buvo vertinti tam tikro laikotarpio miško žemės dangos pokyčiai, kurie matosi iš kosmoso. Iš tiesų galėjo būti parodytas mažesnis miškų padidėjimas arba netgi sumažėjimas, lyginant su ankstesniais metais, kai kitose šalyse tai neįvyko. Tačiau tai yra natūralus dalykas. Nematau čia nieko blogo. Vienas tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje sumažėjo miškų, bet naudotų nuotraukų rezoliucija tokia prasta, kad leidžia identifikuoti pokyčius tik didesniuose nei 25 hektarų miškuose. Fiksuota tik tai, kad sumažėjo dideliais medžiais apaugusių plotų. Tačiau jauni želdiniai arba ką tik apsodinti plotai nebuvo fiksuoti. Iš kosmoso tokie plotai atrodo tarsi laukai. Aš spėju, kad galėjo būti būtent taip“, - svarstė Aplinkos ministerijos atstovas.

Plynas kirtimas vadinamas mišku, nors bent 15 metų tos vietos mišku laikyti negalima. Pas mus netgi kelmas laikomas mišku.
E. Gaidamavičius

Anot jo, norint įvertinti realią padėtį reikia vadovautis ne palydovinėmis nuotraukomis, bet miškų inventorizacijos duomenimis. N. Kupstaitis teigė, kad atliekant inventorizaciją apskaitomas ne tik miškas, kokį įsivaizduoja daugelis, bet ir plyni kirtimai.

„Naujai įveisiami miškai neatsispindi kosmoso nuotraukose. Taip pat reikia pasakyti, kad plynas kirtimas irgi vadinamas mišku. Tai nėra Lietuvos fenomenas. Tai galioja visame pasaulyje. Mišku vadinamos ir kirtavietės, nes pagal Lietuvos įstatymus per trejus metus jos turi būti atkuriamos“, - aiškino pašnekovas.

N. Kupstaitis nesutiko, kad dėl žemos vietos indekse reikėtų sunerimti. Anot jo, situacija Lietuvoje yra visai nebloga. 2013 metais parengtos paskutinės apskaitos duomenimis, Lietuvoje yra 2 mln. 174 tūkst. hektarų miško žemės. Nuo viso Lietuvos ploto tai sudaro 33,3 proc. Tačiau į šią statistiką taip pat patenka kirtavietės, miško laukymės ir keliukai.

Gamtininkų neramina Lietuvos miško kirtimo tendencijos
Gamtininkų neramina Lietuvos miško kirtimo tendencijos
© Shutterstock nuotr.

Vien tik medynai užima 2 mln. 55 tūkst. hektarų plotą. Tai sudaro 31,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. „Kai kirtavietė atkuriama, inventorizacijos metu pripažįstamas medžių prigijimo faktas ir ją pradedama vadinti mišku“, - paaiškino Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas.

Ar galime tikėti oficialia statistika?

Lietuvos gamtos fondo miškininkystės specialistas Danas Augutis neliko sužavėtas tyrimo rezultatais. Jis aiškino, kad tyrimas nėra orientuotas vien tik į miškus. Juo siekiama nustatyti bendrą aplinkos indeksą.

Danas Augutis
Danas Augutis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pašnekovo teigimu, indekso rezultatai ne Lietuvos naudai pasikeitė, kadangi panaudotas kitas vertinimo kriterijus. „Dabar vienintelis kriterijus – miškų ploto pokytis. Pagal jį pasirodėme ne kažin kaip. 2013 m. pasirodė mokslinis straipsnis, kuriame paaiškinta, kad tyrimas atliktas pagal palydovines nuotraukas. Lyginta, kiek miško priaugo ir kiek sumažėjo. Pagal tai atsidūrėme tarp tų valstybių, kur miško plotas sumažėjo – kur miškų pokytis neigiamas. Mokslininkai straipsnyje teigė, kad situacija gera tuomet, kai pokytis teigiamas arba bent jau nulinis“, - kalbėjo D. Augutis.

Jo teigimu, tyrimo metodika pakeista, nes valstybės nevienodai supranta miško sąvoką. Daug kritikos sulaukė tai, kad plyni kirtimai laikomi mišku.

„Pasaulio bendruomenė pradeda manyti, kad kirtimai nėra miškas. Todėl naudotos vien tik palydovinės nuotraukos. Jos atskleidė, kad Lietuvoje kirtimų daugiau nei naujai įveistų miškų. Sumažėjo miško aplinkos plotas“, - kalbėjo gamtininkas.

Naujai įveisiami miškai neatsispindi kosmoso nuotraukose. Taip pat reikia pasakyti, kad plynas kirtimas irgi vadinamas mišku. Tai nėra Lietuvos fenomenas. Tai galioja visame pasaulyje. Mišku vadinamos ir kirtavietės, nes pagal Lietuvos įstatymus per tris metus jos turi būti atkuriamos.
N. Kupstaitis

D. Augutis, įvertinęs mokslininkų atliktą tyrimą, suabejojo, ar galima tikėti oficialia statistika. Anot jo, tyrimas leidžia manyti, kad situacija nėra tokia, kokią bando pateikti miškininkai. „Matyti, kad pagal miškų ploto dinamiką atsiliekame. Oficialiai teigiama, kad miškų plotas didėja, bet pasaulio mokslininkai pateikia atvirkščius faktus. Atsiranda abejonių dėl oficialios statistikos. Ar mes ja galime tikėti?“ - abejojo pašnekovas.

Nemato galimybės didinti miškų plotus

Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas nenorėjo sutikti, kad miškų Lietuvoje mažėja. Anot jo, yra atvirkščiai. Tačiau pašnekovas pridūrė, kad dar labiau didinti miško plotus nėra tikslo.

„100 proc. miškingumo niekada nebus. Po truputį artėjame prie tos ribos, kai miškingumo nebereikėtų didinti. Gal keliais procentais miškingumas ir padidės, bet ne daugiau. Miškingumas dabar optimalus. Aišku, tos šalys, kurios viską buvo iškirtusios, o dabar atsodino vėl, geriau indekse atrodo. O mes didinti miškingumo daugiau nelabai galime“, - komentavo pašnekovas.

Gamtininkai mano, kad plynų kirtimų reikėtų vengti
Gamtininkai mano, kad plynų kirtimų reikėtų vengti
© P. Paulaičio nuotr.

Jis taip pat nesutiko su nuomone, kad plyni kirtimai yra kažkas blogo. „Gamtai jie taip pat reikalingi. Tik reikia protingai elgtis. Baiminamasi, kad jie kenkia žvėrims ir augalams. Bet yra gyvūnų, kuriems būtinos tuščios erdvės. Ten jie gali maitintis. Tam tikros augalų rūšys nyksta be plynų kirtimų. Latvijoje plynų kirtimų yra žymiai daugiau. Mūsų miškininkai tuo tikrai nepiktnaudžiauja“, - kalbėjo M. Aleinikovas.

Mišku vadinami netgi kelmai

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius laikėsi kiek kitos nuomonės. Jis sakė, kad dabartinė indekso pozicija geriau tinka mūsų miškams nei pirmoji vieta, kurią užėmėme 2012 m.

„Kai paskelbė, kad Lietuva pirmoje vietoje, aš pamaniau, kad tai pokštas. Dabartinė vieta arčiau realybės“, - tikino pašnekovas.

Matyti, kad pagal miškų ploto dinamiką atsiliekame. Oficialiai teigiama, kad miškų plotas didėja, bet pasaulio mokslininkai pateikia atvirkščius faktus. Atsiranda abejonių dėl oficialios statistikos. Ar mes ja galime tikėti?
D. Augutis

Viena esminių miškų ūkio problemų gamtininkas laiko privačių miškų didėjimo tendenciją. Anot jo, to reikėtų atsisakyti, nes urėdijos miškus prižiūri geriau. „Pavyzdžiui, Lenkijoje skatinamas valstybinis miškų ūkis. Lenkijoje išperkami privatūs miškai, nes urėdijos visuomet geriau tvarkosi. Juk ten dirba aukštąjį išsilavinimą turintys miškininkai. O privačių miškų savininkams trūksta žinių“, - aiškino pašnekovas.

Andrejus Gaidamavičius
Andrejus Gaidamavičius
© AM

Jis sutiko, kad oficiali statistika rodo miškų ploto didėjimą. Miško žemės iš tiesų daugėja. Tačiau kokie tai miškai?

„Kas tuose miškuose auga? Brandžių miškų sparčiai mažėja. O jie yra didžiausia vertybė,“ - sakė gamtininkas.

A. Gaidamavičius įvardijo ir dar vieną problemą – plynus kirtimus. Taip pat jam nuostabą kelia tai, kad tokie kirtimai vis tiek laikomi mišku. „Plynas kirtimas vadinamas mišku, nors bent 15 metų tos vietos mišku laikyti negalima. Pas mus netgi kelmas laikomas mišku. Be to, iškirsto miško atkurti gali ir nepavykti. Dėl klimato kaitos ne visos rūšys prisitaiko. Todėl žymiai geriau atrankiniai kirtimai. Tokiu atveju miškas nėra sunaikinamas. Ir tai yra netgi pelningiau. Tik visas pelnas gaunamas ne per metus, bet per 50 metų“, - kalbėjo gamtininkas.

Generalinė urėdija: Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje

Generalinės miškų urėdijos atstovė Solveiga Potapovienė teigė, kad Lietuvos miškų ūkio politika per porą metų kardinaliai nepasikeitė, todėl ji linkusi manyti, kad dėl stipriai kritusio Lietuvos rezultato pasaulio reitinge kalta nauja vertinimo metodika.

„Nuo 1997 iki 2014 metų įvyko esminis lūžis. Valstybinės miškų urėdijos per 13 metų jau įveisė per 14 tūkst. hektarų naujų miškų, didindamos Lietuvos miškingumą. Tačiau tik labai nedidelė dalis šiuose plotuose įveistų želdinių galėjo pasiekti 5 metrų aukštį, o tai reiškia, kad paprasčiausiai nepateko į analizuojamų duomenų paletę. Privačiuose miškuose situacija pasikeitusi reikšmingai: 2000 m. buvo iškirsta 1,4 mln. m3, o 2012 m. - jau 3,2 mln. m3. Ne paslaptis, kad privačiuose miškuose iš šio kiekio didžiausią dalį iškirsto medienos tūrio sudarė plyni kirtimai (ugdomųjų kirtimų vykdoma nedaug), turintys tiesioginį ryšį su atvirų erdvių atsiradimu“, - Generalinės miškų urėdijos poziciją pateikė S. Potapovienė.

Baiminamasi, kad jie kenkia žvėrims ir augalams. Bet yra gyvūnų, kuriems būtinos tuščios erdvės. Ten jie gali maitintis. Tam tikros augalų rūšys nyksta be plynų kirtimų. Latvijoje plynų kirtimų yra žymiai daugiau. Mūsų miškininkai tuo tikrai nepiktnaudžiauja.
M. Aleinikovas

Ji mano, kad 2012 metų metodika buvo objektyvesnė. „Juk tiek miškingumo didėjimas, tiek ir medynų tūrio didėjimas tikrai turi didelės teigiamos įtakos bendrai aplinkos gerovei“, - aiškino Generalinės miškų urėdijos atstovė.

Galiausiai S. Potapovienė tikino, kad nors amerikiečių mokslininkai mūsų šalį nustūmė žemyn, Lietuvai prilygti negali niekas. „Lietuvos valstybiniai miškai išlieka geriausiai tvarkomais pasaulyje. Šiemet Lietuvos miškams pritaikyti kiti kriterijai, šalies valstybinių miškų rodikliai pagerėjo, nes plynų kirtimų plotai sumažėjo. Šiemet įvestas naujas rodiklis – lajų, jaunuolynų padidėjimo – nekeičia valstybinių miškų įvertinimo kaip geriausiai pasaulyje tvarkomų. Tai patvirtina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkai,“ - tikino S. Potapovienė.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)