Ponų medžioklei Kuršių nerijoje ateina galas

Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstytas klausimas, ar pratęsti Klaipėdos universitetui (KU) leidimą dar dešimtmetį naudoti du jų iki šiol valdytus Karvaičių ir Lapnugario medžioklės plotus Kuršių nerijos teritorijoje. Universtiteto prorektorius teigė, kad toks leidimas jiems turėtų būti pratęstas, nes iki šiol nėra užfiksuota nė vieno ženklaus pažeidimo. Savo ruožtu aplinkos ministras šį klausimą pasiūlė vertinti griežtai – pirma parengti aiškias taisykles, kaip šie plotai gali būti valdomi ir tik tada priimti sprendimą, ar KU pratęsti leidimą medžioti, ar jį sustabdyti.

P. Saudargas: jei nesugedo, tai nesugadink

GRYNAS.lt jau rašė, apie esamą situaciją Kuršių nerijoje, pasigirdo net diskusijų, kad galbūt šie medžioklės plotai turėtų būti kam nors išnuomojami aukciono būdu. Komitete šis klausimas aptartas detaliau.

V. Mazuronis

Jeigu paaiškės, kad tuose medžioklės plotuose studentai iš tikrųjų atlieka tyrimus, tai viskas tvarkoje, bet jeigu nusipelnę žmonės iš uždaro sąrašo kviečiami „reguliuoti gyvūniją“, o pasakykime tiesiai – į ponų medžiokles, tai turėtų būti padarytas galas ponų medžioklėms.

Aplinkos apsaugos komitetas gavo raštą iš KU, kuriame baiminamasi, kad universiteto turėtas leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius Karvaičių ir Lapnugarių medžioklės plotų vienetuose baigiasi 2014 metų sausio 16 d.

„Leidimas už poros mėnesių baigsis ir dabar iškilo klausimas – ar bus pratęstas. Universitetas gavo tam tikras neoficialias žinias, kad lygtai nenorima jų leidimo pratęsti, nors faktiškai jie cituoja medžioklės įstatymą, kuriame sakoma, kad leidimo pratęsimas galimas – „jeigu leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas nustatytas sąlygas ir pateikia prašymą pratęsti galiojimo laiką, leidimas pratęsiamas“, - įstatymą citavo Raimundas Paliukas.

Jo teigimu, universitetas turi stiprų gamtos mokslų fakultetą, kuriame vykdo atitinkamas programas apie Lietuvos pajūrį ir jūrą: „Manau, kad jų leidimų turėjimas yra teisėtas ir manau, kad reikėtų pritarti universiteto prašymui“.

Kitas komiteto narys Paulius Saudargas teigė, kad universitetas pateikė ataskaitą, kokius mokslinius tyrimus diskutuojamuose medžioklės plotuose vykdė.

„Tai ilgas sąrašas įvairių gyvosios gamtos, augalų, gyvūnų mokslinių tyrimų, kurie tuose plotuose buvo atliekami. Reiktų paminėti, kad mokslo ir mokymų medžioklės plotų Lietuvoje yra tikrai nykstamai mažai, palyginus su bendrais medžioklės plotais – juos turi tiktai KU, Stulginskio universitetas, Miškų institutas, Vilniaus universitetas ir Gamtos tyrimų centras. Tai nėra didelis dalykas, žiūrint į visos Lietuvos teritoriją.

Kuršių nerija apskritai yra išskirtinis objektas gamtos apsaugos prasme visoje Lietuvoje, man atrodo, kad universitetui priklausančiuose plotuose medžioklė ar kiti tyrimai daromi korektiškai. Yra tokia patarlė „jeigu nesugedo, tai nesugadink“ - ar mes kažkam juos (medžioklės plotus - red. past.) perdavę,  fauną pagausintume, labai abejoju. Mano siūlymas būtų - gerai pagalvoti prieš atimant tokius plotus“, - sakė Seimo narys.

Siūlo padidinti briedžių medžiojimo kvotą

Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad šio klausimo svarstymas jam artimas, nes jis pats medžioja tose apylinkėse jau penkerius -septynerius metus, todėl mano, kad leidimas KU turėtų būti pratęstas.

„Lieku tokios pozicijos, kad tie plotai turi išlikti bent jau universitetui, arba neskelbiamas konkursas, o plotai prijungiami prie artimiausių medžioklės plotų. Žinau, kokios žvėrių populiacijos iš tokių plotų išeina į kitus plotus. Tai yra didelė nauda, nes privatūs būreliai ne taip gerai populiaciją reguliuoja, greičiau ją išnaikina. Aš netgi svarstyčiau, kad Neringoje, Kuršių nerijoje būtų duodama daugiau leidimų sumedžioti briedžius, nes pamenu, kad Aurelija Stancikienė jų medžioti neleido.

Tikrai galiu pasakyti, kad ant kelio būdavo septyni-devyni numušami, o sumedžioti neleido nieko. Kai pradėjo leisti, būdavo taip – tris leidžia, o ant kelio vėl penki užmušami. Santykis yra išsigimęs ir ta medžioklė turi būti – aišku, ji turi būti kontroliuojama, bet, mano galva, tie plotai turi išlikti“, - sakė R. Žemaitaitis.

KU prorektorius: nesame padarę jokių ženklių pažeidimų

KU prorektorius Rimantas Didžiokas teigė, kad iki šiol universiteto valdyti du medžioklės plotai tarnauja pirma kaip mokslo tyrimų bazė.

„Galime vykdyti vienokius ar kitokius tyrimus – pradedant kormoranų ir įvairių ančių populiacijų tyrimais ir baigiant ūdromis, kurių, pasirodo, irgi yra tose priekrantėse. Kiek tie tyrimai yra svarbūs - ne man spręsti, bet tai yra gera bazė mūsų mokymams, kur studentai gali atlikti praktiką, daryti baigiamuosius bakalauro, magistro darbus. […] Esame įpareigoti dar premjero G. Kirkilo vyriausybės, kuri investavo į Jūrinių tyrimų slėnį – tas kūrimo procesas vyksta ir mūsų jūrinio slėnio tyrimų kryptys yra aplinkotyra ir technologijos. Aišku, mes tuos tyrimus vykdytume ir nebūdami medžioklės plotų naudotojais, bet jie šiek tiek viską palengvina, sudaro mums geresnes galimybes“, - sakė KU prorektorius.

P. Saudargas

Yra tokia patarlė „jeigu nesugedo, tai nesugadink“ - ar mes kažkam juos perdavę fauną pagausintume, labai abejoju. Mano siūlymas būtų - gerai pagalvoti prieš atimant tokius plotus.

Jis akcentavo universiteto poziciją, kad prašoma medžioklės plotų naudojimo leidimą pratęsti dar dešimtmečiui tuo pagrindu, kad iki šiol KU vykdyta veikla atitiko visus reglamentus ir nefiksuota jokių grubių pažeidimų.

„Iki šiolei nepadarėme jokių ženklių pažeidimų, todėl, kaip numatyta įstatyme, prašome pratęsti mums leidimą dar dešimčiai metų, tai tikrai pasitarnautų visiems mano išvardytiems tikslams“, - sakė R. Didžiokas.

Plotuose medžioja kviestiniai svečiai

Tiesa, prorektorius gavęs klausimą, kaip tiesiogiai medžioklė ir mokslo tyrimai susiję, pripažino, kad tiesioginio ryšio kaip ir nėra: „Nėra užakcentuota, kad tie tyrimai yra būtent skirti
medžioklėtvarkos ir medžioklėtyros dalykams. Tai yra bendri gamtamoksliniai tyrimai, todėl tą arealą naudojame kaip tyrimų bazę, tarp jų yra medžioklės dalykų – pavyzdžiui, kormoranų populiacijos tyrimai...“.

Paklaustas, kas medžioja universitetui priklausančiuose plotuose, R. Didžiokas pirma patikslino, kad ši medžioklė vadinama „gyvūnų gausos reguliavimo priemone“. Joje nuolat dalyvauja apie 11 žmonių.

„Universitete mes turime nemažai medžiotojų, tačiau ne visi sutinka savo laiką gaišti, nes turi savo medžiotojų būrelius, bet yra tokių, kurie tikrai myli gamtą, yra jai pasišventę – tokių turime turbūt 11 asmenų, kurie nuolat šioje priemonėje dalyvauja. Tai yra universiteto žmonės, bet mes kviečiame ir kviestinius žmones. Jie yra patvirtinti sąraše, sąrašą tvirtina aplinkos apsaugos departamentas ir tiktai sąraše esantys žmonės gali būti kviečiami, tai yra tradiciškai nusistovėję asmenys, kurie talkina universitetui šiose priemonėse“, - sakė KU prorektorius.

Jis pripažino, kad KU turi išimtinę teisę už šiuos medžiolės plotus nieko nemokėti į valstybės biudžetą.

Ministras: turėtų būti padarytas galas ponų medžioklėms

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, taip pat dalyvavęs komiteto posėdyje, išsakė griežtą savo poziciją aptariamu klausimu. Jo teigimu, KU valdomi medžioklės plotai kelia daug klausimų ir įtarimų, o aiškumo šioje situacijoje turėti įnešti planuojamas parengti naujas taisyklių aprašas.

R. Didžiokas

Universitete mes turime nemažai medžiotojų, tačiau nevisi sutinka savo laiką gaišti, nes turi savo medžiotojų būrelius, bet yra tokių, kurie tikrai myli gamtą, yra jai pasišventę – tokių turime turbūt 11 asmenų, kurie nuolat šioje priemonėje dalyvauja. Tai yra universiteto žmonės, bet mes kviečiame ir kviestinius žmones.

„Palaikysime visus dalykus, kurie susiję su moksliniais tyrimais. Iki gruodžio 1 dienos numatysime taisykles, pagal kurias mokslo institucijoms gali būti išskirti plotai moksliniams tyrimams ir kokiomis sąlygomis. O iki to peržiūrėsime svečių sąrašus, apie kuriuos prorektorius kalbėjo. Kas kiek medžiojo, ką ten veikė ir ar iš tikrųjų tai nėra nemokamų medžioklės plotų išskirtiniams draugams pasikviesti prisidengimas. Toks įtarimas man yra, tokių žinių aš turiu, bet surinksime visą medžiagą, kuri liečia šiuos klausimus“, - sakė V. Mazuronis.
Ministras žada, kad visa informacija bus pateikta viešai ir skaidriai, kad niekam nebekiltų klausimų

„Pratęsti ar nepratęsti sutartį yra mano kompentencijos klausimas. Būsiu pasiruošęs išklausyti kritiką, pagyras arba dar didesnę bausmę, jeigu netinkamai atliksiu pareigas. Šioje vietoje skaidrumą mes įvesime“, - sakė aplinkos ministras.

Jis pabrėžė, kad jeigu paaiškės, kad tuose medžioklės plotuose studentai iš tikrųjų atlieka tyrimus, tai viskas tvarkoje, bet „jeigu nusipelnę žmonės iš uždaro sąrašo kviečiami „reguliuoti gyvūniją“, o pasakykime tiesiai – į ponų medžiokles, tai turėtų būti padarytas galas ponų medžioklėms“.

KU prorektorius: sąrašas gali būti taisomas

KU prorektorius, atsakydamas į ministro iškeltus klausimus, pripažino, kad galbūt dabar galiojantis medžioklės plotų naudojimo aprašas pasenęs ir jį reikėtų atnaujinti. Tačiau tikino, kad kviestinių svečių sąrašas nėra slaptas: „Sąrašas nėra slaptas daiktas, jį mes kiekvienais metais teikiam mūsų regioninio departamento vadovams. Galiu garantuoti, kad medžioklės lapai tvarkingi, nes esu už tai atsakingas. Jeigu sąraše kažkas netinka... jis yra pataisomas“.

Aplinkos apsaugos komitete nutarta daryti pertrauką ir sugrįžti prie pakartotinio šio klausimo svarstymo, kai tik bus surinkta visa ministro minėta reikalinga medžiaga. Kadangi KU leidimas naudotis dviem medžioklės plotais Kuršių nerijoje baigia galioti 2014 m. sausį, iki to laiko ir žadamas priimti galutinis sprendimas.