Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad kirtimų norma nustatyta atsižvelgus į šalies valstybinės reikšmės brandžių ir perbrendusių ūkinių miškų kiekybinius ir kokybinius parametrus, nustatytus pagal valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis, prognozuojama, kad esant tokiai pagrindinio miško kirtimo normai III-IV grupės miškuose nuolat didės brandžių pušynų plotai, stabilizuosis brandžių eglynų, beržynų ir baltalksnynų plotai, mažės brandžių drebulynų ir juodalksnynų.
Tokia padėtis leistų iš dalies išspręsti su ekonominiais nuostoliais susijusias problemas perbrendusiuose IV miškų grupės minkštųjų lapuočių medynuose ir užtikrintų stabilų pagrindinį miško naudojimą iki 2030 metų.
Siūlomos 2014-2018 m. valstybinės reikšmės miškų pagrindinio miško naudojimo kartu su ugdomaisiais ir kitais tarpiniais kirtimais metinės apimtys artės prie 4,4 mln. kubinių metrų likvidinės medienos tūrio, bet išliks gerokai mažesnės už bendrąjį tūrio prieaugį, t. y. sudarys 75 proc. III-IV miškų grupės, arba 67 proc. visų šalies valstybinių miškų medynų bendrojo tūrio prieaugio.
