Europos Komisija paskelbė tyrimą dujų tiekimo Rytų Baltijos jūros regione klausimais. Tyrimo duomenimis, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Rytų Baltijos jūros regione reikėtų statyti ties Suomijos įlankos krantais. Tyrime pateikiama strateginė sistema, kuria remdamosi suinteresuotosios valstybės narės ir projekto vystytojai turėtų priimti būsimus sprendimus. Tyrime taip pat nustatyta infrastruktūra, reikalinga tinkamam vidaus rinkos veikimui ir tiekimo saugumui regione.
Tyrimas dėl SGD tiekimo Rytų Baltijos jūros regione parengtas paprašius valstybėms narėms, dalyvaujančioms įgyvendinant Baltijos energijos rinkos jungčių planą (angl. BEMIP). Tyrime, be regioninio SGD terminalo vietos, identifikuoti kiti infrastruktūros elementai, reikalingi regioniniam energijos tiekimo saugumui padidinti ir energijos rinkų veikimui užtikrinti.
Kas priims galutinį sprendimą dėl SGD terminalo vietos?
Baltijos energijos rinkos jungčių planą įgyvendinančios valstybės narės. Tikimasi, kad, remdamosi tyrimo išvadomis, suinteresuotosios valstybės narės kitame BEMIP aukšto lygio grupės susitikime, kuris turi būti surengtas kuo greičiau, sutars dėl BEMIP darbo programos įgyvendinimo infrastruktūros plėtros ir dujų tiekimo įvairinimo srityse veiksmų plano.
Kas bus numatyta veiksmų plane?
Jame turi būti numatyti konkretūs veiksmai nuo valstybių narių politinių susitarimų, reguliavimo klausimų išaiškinimo ir komercinių sprendimų iki projekto vystymo ir laipsniško infrastruktūros projektų įgyvendinimo. Europos Komisija yra pasirengusi paremti visas iniciatyvas, grindžiamas susitarimais pagal BEMIP, tačiau reikiamus sprendimus turės priimti pačios valstybės narės.
Ar ES teiks finansinę paramą SGD terminalui?
Infrastruktūros projektai, kurie nustatyti SGD tiekimo Rytų Baltijos jūros regione tyrime ir dėl kurių sutarė valstybės narės, gali gauti bendros svarbos projektų statusą, kai tik įsigalios Reglamentas dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių. Šiuo metu jis svarstomas; yra tikimybė, kad politinis susitarimas bus pasiektas iki metų pabaigos.
Bendros svarbos projekto statusas automatiškai nereikštų finansinės paramos projektams. Šis statusas – aiškus politinio palaikymo signalas ir galimybė taikyti supaprastintą leidimų išdavimo tvarką. Vis dėlto patirtis rodo, kad europinis statusas (pvz., transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) statusas) suteikia geresnes finansavimo pasirinkimo galimybes projektų vystytojams. Europos infrastruktūros tinklų priemone (kuri priklausys nuo ES institucijų sutarimo dėl daugiametės finansinės programos) siekiama suteikti finansinę paramą infrastruktūros projektams, atitinkantiems griežtus tokios viešosios paramos gavimo reikalavimus (Europos Komisija energetikos projektams siūlo skirti 9 mlrd. eurų).
Visas tyrimas paskelbtas ČIA.
