Pelenus palieka sąvartyne
GRYNAS.lt žurnalistai domėjosi, kur pelenus ir šlakus deda kelios skirtingų sričių įmonės. UAB „Raseinių šilumos tinklų“ direktorius Modestas Globys sakė, jog šiemet degimo ir šilumos išskyrimo metu liks daugiau pelenų nei pernai: šiais metais iki dabar likę 70 tonų pelenų, o per praeitus metus sukaupta 80 tonų pelenų.
Anot M. Globio, įmonė pelenus išveža į sąvartyną, nors buvo svarstoma ir apie kitas alternatyvas. Tačiau tiek susidarę pelenai, tiek šlakas neatitinka minimalių kenksmingumo reikalavimų.
„Pelenus vežame į sąvartyną. Svarstėme apie alternatyvas, tačiau pelenų tyrimai vis parodo, kad yra kažkokio vieno kenksmingo elemento šimtoji ar tūkstantoji dalis ir todėl pelenų negalime panaudoti kitoms alternatyvoms“, – aiškina „Raseinių šilumos tinklų“ direktorius.
Kiek kitokią pelenų ir šlako paskirtį deklaruoja termofikacinė jėgainė Klaipėdoje, naudojanti komunalines ir nepavojingas pramonės atliekas kaip kurą, UAB „Fortum Klaipėda“. Įmonės atstovas spaudai Andrius Kasparavičius teigia, jog „Fortum Klaipėda“ dalį šlako veža į sąvartyną, kur jis panaudojamas sąvartynui dengti.
„Tuos pelenus, šlakus, kurie iškrenta katilo apačioje, vežame į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą arba į Klaipėdos sąvartyną, šlakas yra panaudojamas dabartinio sąvartyno dengimui, kas anksčiau buvo daroma su žvyru“, – aiškina A. Kasparavičius.
Tačiau specialistas pabrėžia, kad toks šlako panaudojimas yra laikinas, nes visas sąvartynas jau tuoj bus uždengtas. Anot A. Kasparavičiaus, kol kas vykdomi įmonės sukaupto šlako tyrimai ir laukiama leidimų šią medžiagą panaudoti kitose srityse, pavyzdžiui, kelių tiesimui ar šaligatvių plytelių gamybai.
Plukdo ir į Norvegiją
Nuodingus pelenus atliekas deginanti įmonė gabena į specialių sandėlį Klaipėdos uoste, iš kurio jie vėliau išplukdomi į Norvegiją, kur yra palaidojami.
Anot specialisto, ta dalis pelenų, kuri yra nekenksminga, išvežama į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą. A. Kasparavičius įvardija skaičius, kiek tonų šlako ir pelenų „Fortum Klaipėda“ liko praeitais ir šiais metais.
„2015 metais buvo gauta 59 tūkst. tonų šlako. 2016 metais iki rugsėjo mėnesio gauta 53 tūkst. tonų. Tai greičiausiai šiais metais šlako turėsime daugiau. Visų pirma, dėl to, kad ir atliekų kiekis šiais metais buvo didesnis, nes gavome leidimą 100 proc. deginti atliekas. Bet šiaip šitas skaičius yra tiesiogiai priklausomas nuo kuro kiekio. Tai maždaug skaičiuojama, kad apie 20 - 25 proc. to, kas atvažiuoja kaip kuras, tai atliekos ar biokuras, išvažiuoja kaip šlakas iš mūsų. Lakiųjų pelenų 2015 metais buvo 7,8 tūkst. tonų. 2016 metais iki rugsėjo - 7,3 tūkst. tonų“, – informuoja pašnekovas.
Atliekų deginimo gamykloms – aukšti reikalavimai
Abu pašnekovai pabrėžia tris degimo metu išsiskyrusias medžiagas: lakiuosius pelenus, dugno pelenus ir šlaką. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros prof. dr. Saulius Vasarevičius aiškina, kad šlakas ir dugno pelenai yra tai, kas po degimo lieka katilo dugne. Dugno pelenai nėra pavojinga atlieka, priešingai nei lakieji pelenai. Juos profesorius apibūdina kaip degimo metu likusią neorganinę medžiagą, vėliau patenkančią į kaminą. Mokslininkas išskiria kuro ir atliekų specialiose gamyklose deginimo metu susidarančius pelenus ir šlaką.
„Kalbant apie pelenus, pirmiausia reikėtų pradėti nuo kuro. Kuro degimo metu gaunama šiluminė ar elektros energija. Šio proceso metu išsiskiria organinės ir neorganinės medžiagos, kitaip tariant, degios ir nedegios medžiagos. Ta nesudegusi dalis po degimo proceso tampa pelenais. Viena dalis tampa lakiais pelenais, kurie po degimo patenka į kaminą, vėliau į oro valymo įrenginius, kur ir surenkama didžioji dalis lakiųjų pelenų“, – teigia S. Vasarevičius.
Kalbėdamas apie atliekų deginimą, mokslininkas pabrėžia, kad šio proceso metu privalo būti užtikrintas minimalus kenksmingų medžiagų patekimas į aplinką, todėl deginti atliekas gali tik tam leidimą turinčios gamyklos.
„Šiuolaikinės atliekų deginimo technologijos yra labai pažangios ir sukurtos taip, kad vykstantys degimo procesai kuo mažiau kenktų aplinkai. Atliekos deginamos labai aukštoje temperatūroje, kad būtų suskaidomi kenksmingi junginiai. Be to, atliekų kūrenimo įmonės, kuri Lietuvoje kol kas yra tik Klaipėdoje, turi pažangią oro valymo įrangą. Mano žiniomis, pavyzdžiui, šlako katilo dugne atliekų deginimo metu lieka apie 25 proc. Atsiranda kita problema – ką su jais daryti“, – sako profesorius.
Naudojimą reglamentuoja reikalavimai
Aplinkos ministerija informuoja, kad atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako tvarkymą reglamentuoja Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai. Šie reikalavimai privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu. Reikalavimus atitinkantis šlakas ir pelenai gali būti panaudojami kelių statybai ir statybinių medžiagų gamybai.
Reikalavimai netaikomi medienos kuro pelenų, pelenų, susidariusių pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose, lakiųjų pelenų, susidariusių atliekų deginimo įrenginiuose ar atliekų bendro deginimo įrenginiuose, pelenų, susidariusių namų ūkiuose, tvarkymui.
Reikalingi išsamūs tyrimai prieš naudojant buityje
VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. dr. S. Vasarevičius akcentuoja, kad prieš tręšiant dirvožemį ar gaminant statybines medžiagas būtina atlikti išsamius pelenų ir šlako tyrimus bei nustatyti, ar pavojingi elementai neviršija leistinų ribinių dydžių.
Anot jo, ir medienoje gali būti sunkiųjų metalų dalelių, patekusių iš aplinkos, o sudegintų atliekų pelenuose – tiek sunkiųjų metalų, tiek kitų kenksmingų medžiagų.
„Tiek atliekų, tiek medienos pelenus dar galima panaudoti kelių statybai, konkrečiau, pagrindo įrengimui ir statybinėms konstrukcijoms, pavyzdžiui, betono gaminiams. Bet vėlgi, jei ir šiose srityse norima panaudoti pelenus, tuomet turi būti nustatyta, kad pelenų sudėtyje esančios cheminės medžiagos neviršija leistinų ribinių dydžių.
Po deginimo dugno pelenuose lieka nemažai metalo junginių. Šias žaliavas galima vėl panaudoti, todėl prieš tolesnį tvarkymą iš dugno pelenų turi būti atskirti. Po atliekų deginimo tas metalų kiekis būna nemažas. Po metalų atskyrimo, pelenuose jų lieka minimalus kiekis. Kitos kenksmingos medžiagos, kurios lieka po atliekų deginimo, taip pat turi neviršyti normų ir tik tuomet pelenai gali būti naudojami“, – aiškina S. Vasarevičius.
Gali išplauti kenksmingas medžiagas
Anot profesoriaus, dar vienas reikalavimas, taikomas pelenams po atliekų deginimo, yra jų sendinimas specialiose aikštelėse: tik ką sudegę pelenai turi savybę, kad iš jų smarkios liūties lengvai išplaunami likę teršalai, todėl būtina juos sendinti ne mažiau kaip tris mėnesius.
„Kai medžiaga kelių statybai, statybinėms konstrukcijoms jau pagaminta, reikia išsiaiškinti, ar ji neturi išsiplovimo savybės: kad iš jos sukonstruotų kelių lietus neišplaus kenksmingų medžiagų. Todėl kelio pagrindo sluoksnis gali būti įrengtas iš pelenų, aišku, svarbu, kad tose vietose nebūtų galimybės smarkiam lietui išplauti kenksmingų medžiagų. Tik tokių kelių konstruoti negalima, kur padidėjusi potvynių rizika, nes ten ypač svarbi išplovimo tikimybė“, – tikina pašnekovas.
Pelenų ir šlakų alternatyvus panaudojimas svarbus, jei norima nors kiek sumažinti į sąvartynus patenkantį atliekų kiekį. Perdirbus ir įsitikinus, kad pelenų sudėtyje nebėra kenksmingų medžiagų, geriausia juos naudoti kelių tiesimui ar statybų pramonėje, o medienos pelenus dar galima naudoti ir dirvožemio savybėms gerinti žemės ūkyje, miškų ūkyje, energinių augalų auginimui. Tiesa, pagal reikalavimus tręšti galima tik tokiu atveju, jei nekyla rizika, jog bus užteršti paviršiniai, gruntiniai vandenys.
