Pasitaiko, kad vartotojai įvairiuose žuvininkystės produktuose (rūkytuose, šaldytuose, sūdytuose ir kt.) randa kirmėlių ir piktinasi dėl pavojaus sveikatai arba žuvies pardavėjų aplaidumo. GRYNAS.lt jau nagrinėjo istoriją apie vieno pirkėjo rastas kirmėles stintų oro pūslėse. Tuo atveju parazitai nebuvo pavojingi sveikatai. Šių metų spalio mėnesį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išleistame įsakyme išlieka griežtas reikalavimas, kad „tiekiami žmonių maistui žuvininkystės produktai nebūtų užkrėsti matomais parazitais“.
Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) duomenimis, Anisakis šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai paplitę praktiškai visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl jų visiškai išvengti yra neįmanoma. Jų mažiau aptinkama tik regionuose, kur nėra jūrų žinduolių (arba jų būna mažai). Vienas iš tarpinių kirmėlių šeimininkų yra įvairių rūšių laukinės žuvys ir galvakojai moliuskai (menkės, silkės, kalmarai ir kt.), kurių gana daug yra užsikrėtę šiais parazitais. Kadangi šių kirmėlių lervos į žuvis patenka su maistu, dažniausiai jų būna tik žuvų vidaus organuose, tai yra žarnyne. Taigi žuvis netrukus po sugavimo išdarinėjus jos gali būti švarios nuo parazitų ir atitinkamai apdorojus saugiai teikiamos į rinką. Reikėtų pabrėžti, kad žuvų maistinė vertė žmogui nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja.
Žemės ūkio ministerija perspėja, jei matomų parazitų pašalinti neįmanoma, žuvininkystės produktų tiekti į rinką negalima. Iš kitos pusės, kad ir kaip atidžiai žuvų perdirbimo įmonės, tiekėjai ar prekybininkai betikrintų žuvis dėl parazitų, vis tiek pavieniais atvejais vartotojai gali jų rasti ir kyla natūrali neigiama reakcija. Tačiau Lietuvoje vartotojai žuvininkystės produktus paprastai valgo termiškai apdorotus arba, sūdytų žuvų atveju, žaliava gaunama sušaldyta, todėl susirgimo atvejų praktiškai nebūna. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma 100 procentų užtikrinti, jog nebus nei vieno parazito žuvininkystės produktuose, pagal tarptautinius standartus Codex Alimentarius yra leidžiama iki 5 kirminų 1 kg žuvų. Europos Sąjungoje, o kartu Lietuvoje, reikalavimai yra griežtesni – matomų parazitų žmonių maistui teikiamuose žuvininkystės produktuose neturi būti iš viso.
Laukinių žuvų natūralaus maitinimosi proceso žmogus nekontroliuoja ir negali įtakoti parazitų paplitimo, tačiau akvakultūros produktai, pavyzdžiui, Norvegijoje auginamos lašišos, šeriamos specialiai paruoštais pašarais, todėl jose niekada nebuvo rasta parazitų. Šios žuvys yra saugios vartoti net termiškai neapdorojus. Vartotojas pats renkasi kam teikti prioritetą, ar laukinėje gamtoje natūraliai išaugusioms žuvims su visomis dėl to kylančiomis pasekmėmis ar maitintoms žmogaus pagamintais pašarais žuvims – svarbiausia, kad užtikrinama, jog nekeltų pavojaus sveikatai.
