Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (113)
Pušys Simpsono g. 21
Skaitytojo nuotr. / Pušys Simpsono g. 21

Garsiems verslininkams prakalbus apie grandiozines statybas sklype prasidėjo keisti dalykai

Su įtakingu Lietuvos verslininku Mindaugu Marcinkevičiumi siejamos įmonės planuojamos statybos pačioje Palangos miesto širdyje iš pradžių kėlė klausimų dėl jų legalumo. Kaip tik todėl nutarta keisti teisės aktus, kad statyboms būtų uždegta žalia šviesa. Tačiau dabar viešumon iškilo kita detalė. Sklype yra saugomi pušų masyvai ir verslininkams iškelta sąlyga – juos išsaugoti bei taikyti mažą užstatymo tankumą, tačiau pastaruoju metu pušys ėmė mįslingai nykti.

„Esame labai sutrikę. J. Simpsono gatvės pušys atrodo labai keistai! Atrodo taip, tarsi būtų marinamos: prie šaknų aplink kamienus pažeista žievė. Ar tai mechaninis tyčinis pažeidimas? O gal chemikalų poveikis? Yra vietinė gyventoja, kuri prasitarė, kad matė kažką pilant ant pušų“, - pasakojo vietos gyventojai.

Neaišku, ar tai tik sutapimas, tačiau žiniasklaidoje skelbta, kad sklypas buvo parduotas 2013 metais, o Lietuvos arboristikos centro direktorius jau 2014 metais pastebėjo, kad medžiai yra blogos būklės ir ji tik blogėja iki šiol. Palangos bendruomenė baiminasi, kad galbūt verslininkams nenaudingi medžiai yra marinami specialiai.

Istorijos eiga

Visa istorija prasidėjo nuo to, kai į GRYNAS.lt redakciją besikreipę sunerimę žmonės įžvelgė panašią schemą, kuri buvo panaudota bandant įteisinti Druskininkų Vijūnėlės dvarą.

„Kalba eina apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats M. Marcinkevičius. O Palangos miesto savivaldybė stengiasi, kad šis projektas būtų derinamas prioriteto tvarka“, - jau anksčiau stebėjosi palangiškiai.

Dar kiti vietiniai svarstė, kad poilsio namai vėliau greičiausiai taps butais: „Neapgaudinėkim nieko ir svarbiausia savęs. Kuklūs poilsio namai - tai ta pati mažaaukštė 1-2 butų gyvenamoji statyba, tik po „poilsio namų“ vėliava. Jei kam smagiau, galit pavadinti juos „apartamentų viešbučiu“ ar dar kokiu nors „boteliu“. Esmė čia ta pati.“

Pagal GRYNAS.lt turimus Registrų centro dokumentus, sklypas, kuriame planuojami nauji poilsio namai, iš tiesų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau, nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė ir dar daugybė institucijų patvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepciją. GRYNAS.lt aiškinosi, ar toje vietoje leidžiamos tokios statybos ir paaiškėjo, kad tokios statybos toje Palangos vietoje yra negalimos.

Planuojamų statybų vizualas (viršuje) ir esame situacija (apačioje)
Planuojamų statybų vizualas (viršuje) ir esame situacija (apačioje)
© DELFI montažas

Po GRYNAS.lt tekstų Palangos miesto savivaldybė paskutinę sekundę ėmė ir persigalvojo - nesvarstė detaliojo plano tvirtinimo klausimo. Lapkričio 25 dieną publikuotas GRYNAS.lt tyrimas apie planuojamas statybas Palangoje. O jau kitą dieną Palangos miesto savivaldybės taryba turėjo tvirtinti detalųjį sklypo J. Simpsono g. 21 planą. Tačiau po redakcijos tyrimo šis klausimas iš dienotvarkės buvo netikėtai išbrauktas, nors savivaldybė ketino svarstyti ir tvirtinti planą, kadangi visos institucijos buvo ištarusios „Taip".

Pasirodžius GRYNAS.lt tekstui Palangos miesto savivaldybei dėl planuojamų statybų teisėtumo kilo abejonių ir ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. O ši tuomet panaikino anksčiau jos pačios darbuotojų išduotą teigiamą išvadą dėl detaliojo plano.

Tačiau dabar yra rengiamas naujas paminklosauginis planas, kurį priėmus, šios statybos būtų galimos. Kultūros paveldo departamento kuriamas naujas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos planas leistų verslininkams įgyvendinti savo sumanymus. Naujame dokumente numatomi žymiai mažesni reikalavimai. Tačiau svarbiausias saugomas objektas šiame sklype nesikeičia, tai yra būtent pušys, kurios dabar mįslingai ėmė nykti.

Svarbiausias reikalavimas – išsaugoti pušis

Pasak paveldosaugininkų, šiame sklype svarbiausia išsaugoti esančius želdynus ir pušis. Dėl to yra leidžiamas mažas užstatymo tankumas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė GRYNAS.lt anksčiau teigė, kad šiame sklype būtina išsaugoti pušis.

„Paveldosaugos reikalavimai ir tvarkymo priemonės sklypui Simpsono g. 21: „Tausojimo naudojimo saugojimo režimas; rekomenduojamas laisvas, landšaftinis teritorijos išplanavimas; teritorija tvarkoma nepažeidžiant reljefo, būtina numatyti 40 proc. nuo viso žemės sklypo ploto želdynams. Sklypų užstatymo tankis šioje teritorijoje galimas iki 20 proc., užstatymo intensyvumas nereglamentuojamas, statinių rekonstrukcija rekomenduojama mažinimo kryptimi“, - komentavo A. Puzonienė.

Poilsio namų maketas
Poilsio namų maketas
© Skaitytojo nuotr.

Tą patį GRYNAS.lt yra patvirtinęs ir Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis: „Teritorijoje galimas neužstatytų sklypų apstatymas, išlaikant būdingą zonai mastelį, tūrių ir erdvių santykį, architektūros charakterį, medžiagiškumą. Viena iš pagrindinių Specialiojo paminklosauginio plano nuostatų yra, kad didėjant sklypams mažėtų užstatymo tankumas. Aptariama teritorija patenka į „laisvo planavimo užstatymo teritoriją“, kuriame numatyta saugoti esančius želdynus ir želdinius – pušų masyvus."

Problema su medžiais – nuo 2014-ųjų

Lietuvos arboristikos centro direktorius A. Davenis GRYNAS.lt teigė žinantis šią vietą Palangoje. Pasak jo, anksčiau ten buvo atliktas tyrimas ir problemos su medžiais nustatytos jau 2014 metais.

„Čia greičiausiai yra nutrinta su žolės pjovimo mašina, kur augalas be žievės. Negali pasakyti, kad piktos valios žmogaus nepridėta, bet gal nereikia kaltinti žmonių. Jau prieš kelis metus, medis buvo mirštantis, todėl dabar yra jo agonija“, - sakė A. Davenis.

Pasak jo, tam, kad medis žūtų, užtektų papilti druskos: „Kaip ten buvo prieš du metus iki to laiko, bijau kažką pasakyti. Užtenka druskos pabarstyti ir tas atsiliepia po metų kitų. Druska labai kenktų, bet tai yra toks dalykas, kad pabarstė, palijo ir susigėrė į gruntą, todėl nebent reikia atlikti tyrimus.“

Anot specialisto, toje teritorijoje daug medžių yra pažeistų: „Jeigu tai yra tik mechaninis pažeidimas, tai medžiai tikrai gyvens, jeigu nebuvo kažko papilta. Bet apskritai tie, kas aptarnauja tą teritoriją, arba iš nežinojimo, ar kaip, ten visi medžiai tokie yra. Šitame plote visi medžiai turi mechaninių pažeidimų, kuriuos išdaigojo ne gamta, o žmogaus padaryta.“

Aplinkosaugininkai pradės tyrimą

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė GRYNAS.lt teigė, kad aplinkosaugininkai nuvyks į teritoriją ir išsiaiškins situaciją.

„Anksčiau ir dėl detaliojo plano toje teritorijoje teiravosi, bet detalusis jų panaikintas, tai šiai dienai mes nieko neturime. Bet pasitikrinsime vietoje, ar ten tiesa, ar ne. Pasižiūrėsime, ar ten yra žalojami tie medžiai“, - kalbėjo R. Lukaševičienė.

Kaltina požemines komunikacijas

Žiniasklaidoje skelbta, kad sklypą, kuriame planuojamos statybos, su Seimui priklaususiais poilsio namais „Viešnagė“ per aukcioną įsigijo įmonė „Gaumista“, priklausanti uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“. Jo steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“ (LLAM). Didžiausia šios įmonės akcininkė – bendrovė „Glera“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas nuo 2012 metų liepos yra M. Marcinkevičius.

M. Marcinkevičius yra lietuviško kapitalo koncerno „VP Grupė“ akcininkas.

„Lords LB Opportunity Fund II“ fondo, kuriam priklauso sklypas, valdytojas Marius Žemaitis GRYNAS.lt komentavo, kad tai gali būti susiję su požeminėmis komunikacijomis.

„Tikėtina, kad medžių būklei įtakos turi požeminės komunikacijos. Pagal mūsų parengtą projektą buvo numatyta požemines komunikacijas iškelti, kad medžiai būtų išsaugoti, tačiau, deja, valstybės institucijos projektą sustabdė ir negalime atlikti jokių reikiamų darbų medžiams saugoti. Tačiau viliamės, kad netrukus gausime leidimus tęsti projektą ir galėsime išsaugoti medžius. Šiuo metu sklypas yra prižiūrimas pagal Palangos miesto tarybos patvirtintas teritorijų tvarkymo taisykles“, - komentavo M. Žemaitis.

Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas