Detalesnis ar painesnis statybų reglamentavimas?
Pakeitus įstatymą atsirastų daug daugiau straipsnių, reglamentuojančių statybas draustiniuose. Dabar yra tik viena nuostata, jog draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
Naujame įstatyme atsiranda kur kas daugiau nuostatų: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas; leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose.
Taip pat nustatyta, jog leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Be to, yra siūloma nuostata, jog leidžiama atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), apmatavimus, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atkuriant (atstatant) identiškus sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio įstatymo straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir nustatyti statybos šlaituose apribojimai.
Taip pat leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, kai statytojas nepageidauja atkurti (atstatyti) identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius arba kai nėra išlikusių reikalingų archyvinių dokumentų. Pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita nei buvusi pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant nustatytus pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto ir nustatytus statybos šlaituose apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus.
Tam tikrais atvejais leidžiamas pakrančių tvėrimas
Dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta, jog paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.
Pakeitimuose siūloma numatyti, jog pakrantėje nuo vandens linijos iki 5 metrų negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante praeiti asmenims. Pakrantės dalyje gali būti statomos tik tvoros, kurios būtinos aptverti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius ar įrenginius dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektus, parkus ir kitus atskiruosius želdynus, botanikos, zoologijos sodus, dendrologines kolekcijas, visuomenės viešam naudojimui pritaikytas rekreacines teritorijas, gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo teritorijas (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane).
Straipsnio 5 dalyje yra nurodyta daug statinių, kurie išimtinai galėtų būti aptverti: „Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus, stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose prieplaukas ir prieplaukose – jų statinius, rekreacinėse zonose savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje – elingus.
Taip pat pakeitimuose siūloma, jog pakrantės apsaugos juostoje galėtų būti įrengiama ganyklos tvora žemės plote, kuris naudojamas gyvuliams ganyti, o ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą.
Apsistoti galima tik su leidimu
Taip pat naujame įstatyme numatomas apsistojimo laikas. Rašoma, jog apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgesnį laiką negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juosta ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės.
Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė ir kad apsistojimą būtina suderinti su žemės savininku, savarankiškai pakrantėje apsistojantys asmenys savo apsistojimą privalo suderinti su žemės sklypo savininku ar jo nurodytu atstovu, o nesikreipę į žemės savininką ar jo nurodytą atstovą arba negavę sutikimo neturi teisės apsistoti pakrantėje. Žemės savininkas ar jo atstovas turi teisę neleisti apsistoti pakrantėje.
Aplinkos ministerijos atstovas: pakrantės užtvėrimas yra sugriežtinamas
„Statinių statyba esamose sodybose reguliuojama kiek per griežtai, kas kaime sudaro išsaugojimo tikslams neproporcingai dideles kliūtis ūkinei veiklai ir nesiderina su kokybiško teisinio reguliavimo principais. Siūlome konkrečiai apibrėžti statinių statybos sąlygas, skiriant ypatingą dėmesį statiniams esamose sodybose ir buvusių sodybų atkūrimo sąlygoms“, - redakcijai atsiųstame rašte rašė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, galimybė užtverti pakrantės apsaugos juostą yra sugriežtinama.
„Vandens telkinių pakrantės dažnai nėra praeinamos visuomenei kaip to reikalauja įstatymai. Žemės savininkai trukdo praėjimui ir naudojasi įstatymo spragomis. Kita vertus, įstatymas taip pat nenumato pakrantėse besilankančių asmenų pareigų, kurios užtikrintų, kad pakrantės nebūtų teršiamos, nebūtų niokojama privačių žemės sklypų aplinka, būtų paisoma teisėtų žemės savininkų interesų, pagarbiai elgiamasi su privačia nuosavybe. Siūlome suteikti balansą šiuose santykiuose, t.y. sugriežtinti draudimą užtverti pakrantes, tačiau konkrečiai apibrėžti ir išimtis, kada pakrantės užtvėrimas būtų leidžiamas, pvz., jei turi registruotą gyvulininkystės ūkį, nustatyti asmenų, apsistojančių vandens telkinio pakrantėse, pareigą informuoti privačios žemės savininką apie apsistojimą ir gauti jo sutikimą, jeigu žemės savininkas pateikia informaciją, kad žemė yra privati. Pabrėžtina, kad praėjimui privačia pakrante jokių leidimų nereikalaujama, tik poilsiavimui“, - laiške rašė V. Bezaras.
R. Baškytė: matome daug įstatymo spragų
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, vertindama siūlomus įstatymo pakeitimus, pateikė daug pastabų. Be to, pašnekovė teigė, kad su tarnybos specialistais galutinis įstatymo projektas nebuvo suderintas.
„Mes labai aktyviai dirbome 2013-2014 metais, bet šitas variantas, kuris buvo pateiktas Vyriausybei ir kuris dabar nukeliavo į Seimą, nėra suderintas su tarnyba “, - kalbėjo R. Baškytė.
Paklausus, kaip vertina galutinį įstatymo projektą, direktoriaus pavaduotoja teigė, kad mato pastabų: „Ekologinės apsaugos sistemos išdarkymas ir tam tikrų dalių išėmimas kelia klausimų. Nesuprantu, kodėl taip reikia daryti. Įstatymas tai nėra fiksavimas to, kas dabar yra. Jeigu kažkokių zonų reikėjo anksčiau, šiuo laikotarpiu nereikia, tai nereiškia, kad nereikės vėliau. Šiuo atveju kalbu apie priešerozinės apsaugos zonas arba vandenskyros zonas. Jos atsirado ne šiaip sau, kad šiuo metu nereikia. Nesu garantuota, kad jų nereikės po 5-6 metų. Man kiekvienas įstatymas yra kaip šachmatų lenta. Turi numatyti, kas bus ateityje ir protingai reguliuoti žmogaus veiklą.“
Be to, R. Baškytė pastebėjo, kad siūloma išbraukti kurortų apsaugos zonas, kurias Vyriausybė į savo garsųjį nutarimą nori grąžinti. Vis dėlto pačiame įstatyme jų gali nebelikti.
„Lygiai taip pat ir su kurortų apsaugos zonomis. Kad šiuo metu kažkam nereikėjo vieno ar kito dokumento, tai pasakyti, kad jų apskritai nereikia, aš negalėčiau. Aš matau vieną dalyką. Jeigu aš nesaugau kurortinių išteklių, tai kas tada lieka? Kam ta kurortinė vietovė? Kad viena ar kita savivaldybė galėtų gauti daugiau lėšų? Jeigu nėra kurortų išteklių apsaugos, o kurortų ištekliai nėra vien mineralinis vanduo, purvas, tai yra tie patys vandens telkiniai, miškai - visai atsisakyti. Aš niekada neatsisakyčiau. Bendrajame plane turėtų būti nustatytos apsaugos zonos, kuriose niekam nekiltų noras kažką daryti. O su Druskininkais situacija yra tokia, kad buvo nustatyta kurortų apsaugos zona ir prie atskirtų vandens telkinių net nebuvo nustatytos pakrantės apsaugos juostos ir kada panaikini šitą, tie vandens telkiniai apskritai lieka kaip ir be apsaugos. Tada priklauso nuo to, ar užtenka žmonėms proto, kurie sėdi prie vieno ar kito vairo, ar ne“, - sakė R. Baškytė.
Taip pat, jos nuomone, įvairių niuansų yra ir dėl poveikio aplinkai vertinimo įvedimo: „Yra prie draustinių veiklos ir prie valstybinių parkų veiklos tam tikras susipainiojimas. Aš nežinau, kaip tai veiks. Ten pirmiausiai išvardijamos draudžiamos veiklos, prie jų parašytos išimtys ir jos leidžiamos atlikus tam tikrą vertinimą. Vėl įvedamas subjektyvumo elementas, pas mus dabar yra pagal užsakymą. Priklauso nuo to, kas vertins ir kiek jam bus sumokėta ir gali gauti teigiamas išvadas. Aš nesu, pavyzdžiui, vėjo jėgainių statymo draustiniuose šalininkas. Tegul būna ūkinės apsaugos zonose ar kitur. Bet jeigu mes saugom kraštovaizdį, tokių dominančių įvedimas yra esminis kraštovaizdžio pakeitimas.“
Pašnekovės teigimu, dėl vandens telkinių ir pakrantės apsaugos juostų taip pat yra neaiškumų: „Kai įstatymas tampa rašinėliu, man labai keistai atrodo. Tas praėjimas arba apsistojimas vandens telkinio pakrantėje - gali atsirasti nesusipratimų iš abiejų pusių. Sakykime, žemės savininkai gali neleisti apsistoti ten, kur leidžia apsistoti teisės aktai ir kiti planavimo dokumentai, arba priešingai, jie gali leisti apsistoti ir kur nors draustinyje, kur to negalima daryti. Turėtų būti galima apsistoti įrengtose vietose.“
Buvusi Gulbinų pionierių stovykla, o dabar prabangus namų kvartalas Vilniuje, Verkių regioninio parko rekreacinėje zonoje, pasak R. Baškytės, galėtų pasinaudoti įstatymo spraga. Naujame įstatyme numatoma, kad rekreacinėse zonose turint lieptų ant ežero yra galimos tvoros. Taigi kyla nerimas, ar netaps legalus toks valstybinio ežero aptvėrimas.
„Gulbinų atvejis irgi rodo, kad gali būti visokių situacijų. Aš kiek suprantu, galima užtverti tik tokius statinius, kaip elektros perdavimo stotis, tokius statinius, kurie keltų grėsmę pačių žmonių saugumui. Rekreacinėse teritorijose – dar sudėtingiau. Aš suprantu, kad jeigu yra stovyklavietė ar poilsiavietė, jos nereikia užtverti, bet kai yra neaišku, tai vieni vienaip, kiti – kitaip skaito. Gali atsirasti spragų. Dėl Gulbinų mes jau matėme pasodintus šaltalankius. Jie turėtų būti išrauti ir pasodinti kitur, nes tai yra introdukuotos ir nenatūralios rūšys. Bet kaip matome, bandoma apeiti įstatymus“, - kalbėjo R. Baškytė.
A. Salamakinas: reikia palengvinti gyvenimą saugomose teritorijose, bet proto ribose
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas teigė, kad dabar yra registruota daug įstatymo pataisų ir reikia laviruoti tarp sąlygų palengvinimo gyvenantiems saugomose teritorijose bei kelio užkirtimo piktnaudžiavimo galimybei.
„Turim nors kažkiek palengvinti žmogui, kuris gyvena saugomose teritorijose, nes kartais atrodo, kad jis ten pasodintas su vyžomis ir kad negali judėti ar kažką daryti. Gyveni saugomoje teritorijoje ir nei ark, nei bulves pasisodink, nei karvutės, nei avytės neturėk. Šitą reikia žingsnį žengt į priekį. Bet neturi atsirasti saugomoje teritorijoje velniavų, kaip atsirado Vilniuje. Kas nori, kaip nori tą stato. Turi būti viskas reglamentuota, negali būti tokių tvorų kaip Pavilnių ir Verkių regioniniame parke“, - kalbėjo A. Salamakinas.
Pasak Seimo nario, dabar yra pateikta daugybė šio įstatymo pataisų: „Niekas nesako, kad saugomas teritorijas reikia apstatyti namais, susikelti turtingiausiems žmonėms ir taip toliau. Dabar yra daugiau nei 60 puslapių pataisų tam įstatymui. Manau, bus dar daugiau. Turime taip reglamentuoti, kad visiems būtų aišku, kas galima ir kas negalima. Negali būti taip, kad atsirastų tokie atvejai kaip Kuršių nerijoje, kaip Vilniuje, kaip prie Kauno. Sudėtingas įstatymas, bet manau, kad šią sesiją mums pavyks reglamentuoti.“
A. Stancikienė: įstatymas labai keistas
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė GRYNAS.lt įvardijo daug abejotinų įstatymo pakeitimo punktų, kurie užuot sugriežtinę statybas, tvorų tvėrimą ir kitą veiklą saugomose teritorijose, tai, anot Seimo narės, kaip tik palengvina.
„Pagal šitą įstatymą yra keletas momentų: įteisintas pakrančių tvėrimas. Mane nustebino, kad per klausymus Seime net ir paaiškino: o tai ką, žmogus turi privačią žemę ir negali ja naudotis. Kelkime klausimą, kaip jis ją privatizavo. Jis negalėjo jos privatizuoti, nes tai turi būti visuomeninės paskirties žemė. Ir ne tik jeigu privatizavo. Ten dar labai įdomiai parašyta, kad jeigu gyvulius augina, gali apsitverti, jeigu pasistatė tiltelį arba kažką. Reiškia, net neprivatizavus. Pavyzdžiui, aš turiu namą kažkur toliau, pasistatau tiltelį ir galiu tverti, labai geras Gulbinų ežero pavyzdys“, - kalbėjo A. Stancikienė.
Pasak Seimo narės, kitas svarbus momentas, kad jeigu žmogus privatizavo žemę, jis galės neleisti poilsiautojams apsistoti: „Aš suprantu, kad žmonės piknaudžiauja, gali girtauti ir t.t., bet galime įrašyti į įstatymą, kad žmogus turi elgtis kultūringai. Bet dabar gausis taip, kad jeigu nėra raštiško savininko sutikimo ir jeigu yra lentelė, kad tai privati valda, žmogus nebegali net nusimaudyti. Ten parašyta, kad jis gali tik praeiti, negali net daiktų padėti ant žemės. Manau, kad ir su mėgėjiškos žūklės įstatymu šitas dalykas labai smarkiai kertasi.“
Seimo narė taip pat atkreipė dėmesį, kad iš įstatymo yra išbraukiamos kurortų apsaugos zonos: „Atkreipkite dėmesį, kad ten yra išbraukti kurortai kaip saugomos teritorijos. Reiškia, kad tai, ką Vyriausybė atšaukė savo garsiuoju nutarimu, čia yra paliktas išbraukimas. Reiškia, kad Vyriausybė vieną padarė garsiai, o bandė į Seimą atnešus toliau Malinausko variantą prastumti. Dėl kurortų Seime per klausymus buvo pasakyta, kad išbraukė Vyriausybė.“
Taip pat, pasak politikės, įstatymu siūloma reglamentuoti ir kitus dalykus, kurie dabar yra griežtai draudžiami.
„Leidžia upes tvenkti. Tai man yra visiškai keista. Aš nesuprantu, kaip taip gali būti saugomose teritorijose. Pasidarai poveikio aplinkai vertinimą, o mes žinome, kad išvada būna visada tokia, kokios reikia tam, kuris moka pinigus. Be to, įstatymu leidžiama statyti vėjo jėgaines mažąsias. Atkreipkite dėmesį, kaip yra su statybomis. Anksčiau statyti draustiniuose buvo galima tik buvusiose sodybose, kai įrodoma, kad sodybos faktas buvo ir tik atstatyti taip, kaip buvo. Dabar faktas bus teisme įrodomas, o ne archyvine medžiaga remiantis. Tai yra labai pavojinga, nes teismas niekada į vietą nevažiuoja, o ant akmenėlio užpilti kefyro ir palaukti dvi savaites, kol jis apsamanos ir nuvežus nuotraukas teismui pateikti, kad čia yra pastato liekanos, labai lengva. Teismas juk į vietą nevažiuoja. Be to, atsiranda dar viena galimybė. Jeigu statytojas nenori statyti ten, kur buvo sodyba, ir nenori, atstatyti tokio, koks buvo pastatas, jis gali statyti kitokį namą, kitoje vietoje 2 ha teritorijoje. Tai reiškia, kad paimu ir pastatau šiuolaikinį namą saugomoje teritorijoje, niekuo nesusijusį su tradicine architektūra“, - sakė A. Stancikienė.
