Hibridinis pasaulis pagal japonus: atsinaujinusio „Lexus GS“ testas

 (68)
Atsinaujinęs „Lexus GS“ pasitinka mus pranešdamas keletą svarbiausių naujienų: automobilio inžineriniai patobulinimai leido kėbulą padaryti tvirtesnį, deklaruojamos kuro sąnaudos sumenko net trečdaliu, taip pat ir taršumas, o sedano išvaizda tapo dar labiau išgryninta ir atpažįstama.
"Lexus GS"
"Lexus GS"
© Y. Rajasaar (accelerista.com) nuotr.

Sužinoti, kokius įspūdžius palieka šios naujovės, ir buvo mūsų kelionės į Ispaniją, kur Japonijos gamintojas surengė Europos rinkai skirtų naujienų pristatymą, tikslas. DELFI skaitytojai jau galėjo perskaityti apie naująjį kupė „RC“, o dabar išsamiau panagrinėkime vidutinės klasės sedaną „GS“.

Hibridinio pasaulio ypatumai

„Lexus“ atstovų teigimu, tai vienintelis tokios klasės automobilis su dviem hibridinėm jėgainėm: „GS 300h“ ir „GS 450h“ versijose. Abi jos siūlomos ir mūsų šalies pirkėjams, todėl važiavome būtent šiais modeliais.

Mašinos pristatymo filme „Lexus“ neslepia, kad „300h“ modelis orientuotas kompanijų pirkimams, o galingesniu „450h“ taikoma į individualius klientus. Taip ir yra realybėje: „300h“ yra gerokai nuobodesnis automobilis, skirtas kasdienėms komfortiškoms kelionėms, kuriose užtikrinama, jog automobilyje visi jaučiasi patogiai ir solidžiai, tačiau nepretenduoja į išskirtinius dinamikos nuotykius ar kitokius aštresnius pojūčius.

"Lexus GS"
"Lexus GS"
© Gamintojo nuotr.

Šią hibridinę sistemą sudaro 2.5 litro darbinio tūrio tiesioginio įpurškimo benzininis keturių cilindrų motoras (maksimalų 221 Nm sukimo momentą pasiekia 4200-5400 aps./min. intervale, o visa galia juntama jį išsukus iki 6000 aps./min.) bei centrinėje dalyje įmontuotas elektrinis variklis ir gale „patupdyta“ baterija su generatoriumi. Bendra sistemos galia – 223 AG, pagreitėjimas iki šimto kilometrų per valandą – 9 sekundės, o maksimalus greitis – 190 km/val.

Gamintojo deklaravimu, vidutinės „GS 300h“ degalų sąnaudos šimtui kilometrų sudaro vos 4,4 litro! Mums tokių rezultatų pasiekti nepavyko, tačiau tai lėmė objektyvios priežastys: dalis testavimo kelių driekėsi mieste, dalis užmiesčio buvo kalnuose, o galiausiai niekas ir nesivaržė ekologijos ralyje.

„Lexus“ teigimu, šis automobilis per kilometrą į aplinką išmeta vos 104 g CO2 – lyg koks miesto mažylis arba sveikuolis dviratininkas, vakarais savo namą šildantis anglimis.

Visai kitokio charakterio automobilis yra 3.5 litro benzininę V6 jėgainę šalia elektros sistemos turintis „450h“ su „F Sport“ paketu (345 AG prie 6000 aps./min. ir 352 Nm prie 4500 aps./min., maksimalus greitis 250 km/val., įsibėgėjimas iki šimto km/val. – per 5,9 sek., kai CO2 emisija – vos 137 g/km), kuris kiekviename važiavimo nustatymų režime visiškai pakeičia savo veidą ir elgiasi tiksliai taip, kaip parašyta: standartiškai, ekologiškai arba sportiškai.

"Lexus GS"
"Lexus GS"
© DELFI (R.Pletkaus nuotr.)

Netikėtai gerą įspūdį paliko sportiškoji parinktis, leidžianti galiniais ratais varomam verslo klasės sedanui pavirsti smagiai riaumojančiu tigru: galios pojūtis viršyja aprašymo skaičiukais suformuotus lūkesčius, stabdžių sistema neįtikėtinai tiksli, kėbulas elgiasi pageidaujama maniera, o pakabos sureguliavimas yra priartėjęs prie tobulybės – tai, kaip šis „GS“ važiavo serpantinų posūkiuose buvo įsimintina.

Šį automobilį vairavau kitą dieną po sportiško kupė „RC“ ir vakare prisipažinau kolegoms galvojantis, kad „GS 450h“ variantas azartiškumu savo mažesnį kolegą pranoksta gerokai (ir ne dėl didesnio galios agregato).

Žinoma, iš dalies tai lemia ir „F Sport“ paketas, kuriame pakaba derinta atskirai, priekyje montuojamos 235/40, kai gale – 265/35 mm išmatavimų padangos, o galiniai ratai yra taip pat vairuojami (suteikia papildomo stabilumo), tačiau ir be šių nustatymų „Lexus GS“ važiuoklės darbas ir kėbulo judėjimas yra tai, už ką gamintojas nusipelno ne vieno gero žodžio – tikslumu pasižymėjo ir paprastojį „GS 300h“ versija.

Be to, Japonijos gamintojo teigimu, jiems pavyko vidutines „450h“ modelio benzino sąnaudas sumažinti iki 5,9 litro šimtui kilometrų. Tai iš tiesų įspūdingas rodiklis, prie kurio minėtais keliais mums, savaime suprantama, priartėti nepavyko (mažiausiai fiksavau tingiai riedant mieste – 7,1 litro, o pasukus kalnų link realybė „popierinei deklaracijai“ kandžiojo vis labiau).

Melomanų džiaugsmas

Vienas dalykas vienyja abu automobilius: komfortabilus salonas, kuriame lūkesčius pateisinančios kokybės medžiagos, jų surinkimas ir visuotinių liaupsių nusipelniusi „Mark Levinson“ garso sistema su 17 garsiakalbių. Standartinėje įrangoje montuojama „Pioneer“, tačiau visų bandymuose dalyvavusių žurnalistų bendru sutarimu tikrai verta užsisakyti „Mark Levinson“ aparatūrą, nes jai prilygsta vos vienetai kitų gamintojų pasirinkimų bet kurio gamintojo automobilyje.

„Lexus“ teigimu, jų inžinieriai šią sistemą derino 2 tūkstančius valandų – belieka pasakyti, kad visos jų atmintinai išmoktos dainos buvo to vertos.

Aukštai centrinėje konsolėje sumontuotas lietimui nejautrus 12,3 colių skersmens ekranas yra akis tausojančio dydžio, prie to prisideda ir gera grafinė raiška, o multimedijos sistemos valdymas yra greitai perprantamas.

Tik kiek apmaudu, kad speciali multimedijos valdymo rankenėlė yra akivaizdžiai per jautri (vis peršokdavo per keletą pasirinkimų vietoje vieno ir ypač erzindavo, kai net važiuojant nedideliu greičiu reikėdavo stoti dėl smulkmenos perjungimo) – labiau patiko „RC“ modelyje įdiegtas lietimui jautrus paviršius, kaip nešiojamuose kompiuteriuose.

Saugus sau ir kitiems

Tradiciškai „Lexus“ automobiliams – solidus tiek aktyvių, tiek pasyvių saugos sistemų paketas: čia ir priešavarinio saugumo sistema, perspėjanti apie galimą smūgį į priekį, ir adaptyvi nuolatinio greičio palaikymo sistema, patobulinta eismo juostos laikymosi programa su automobilio nukrypimo perspėjimu, o už papildomą įmoką pasirenkama aklų zonų priežiūros bei galinio skersinio eismo perspėjimo sistemos, vairuotojui padeda kelių eismo ženklų atpažinimo sistema ir savaime besireguliuojančios ilgosios šviesos. 10 oro pagalvių saugo visas rizikingas zonas.

Dizaino skiltyje varnelių nedaug: dar ryškesnio ir išgryninto dizaino tapo visų naujųjų „Lexus“ modelių pagrindinė vizuali detalė – priekinės grotelės, kurių formą japonai vadina savo prekės ženklu. Priekyje dabar montuojami trijų lempų žibintai ne tik efektyvesni, bet ir atrodo stilingiau.

"Lexus GS"
"Lexus GS"
© Y. Rajasaar (accelerista.com) nuotr.

Atsinaujinęs „GS“ modelis tapo modernesnis, taupesnis, pagirtinai subalansuotas ir dar labiau atpažįstamos išvaizdos. Kokie jo iššūkiai? Nedidelis galios agregatų pasirinkimas, „450h“ modelio kaina ir nesnaudžiantys konkurentai: šiemet pamatysime visiškai naujos kartos E klasės „Mercedes-Benz“, o „Jaguar“ jau atnaujino savo XF. Šiai kompanijai galėsime priskirti ir intriguojantį „Volvo S90“. O kai kurie iš jų ir hibridų pasiūlys.

Kas labiausiai patiko: „GS 450h“ su „F Sport“ paketu. Daugiaveidis automobilis, dinaminės valdymo sistemos pagalba prisitaikantis prie bet kokios vairuotojo nuotaikos ar važiavimo sąlygų.

Kas labiausiai nepatiko: Multimedijos valdymo rankenėlė.

Papildomos pastabos:

1. „Lexus GS 300h“ kaina mūsuose prasideda nuo 45 tūkst. 830 eur, o „Lexus GS 450h“ – jau nuo 64 tūkst. 390 eur (su „F Sport“ paketu – nuo 72 tūkst. 370 eur).

2. Verslo klasės sedanui kažin, ar reikia įspūdingų parametrų bagažinės, tačiau „GS“ modelyje ji yra visai kukli – 468 litrai. Gale montuojamas hibrido akumuliatorius verčia eiti į kompromisus.

3. Trijų zonų klimato kontrolė dėl naujos konstrukcijos tylaus ir efektyvesnio kompresoriaus saloną greičiau įšildo žiemą arba atšaldo vasarą. Tada daviklių pagalba pati nustato, kur yra žmonių, ir taupydama energiją pučia orą tik ten, kur kas nors sėdi.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pirmasis važiavimas

Pažintis su „Porsche Panamera“: staiga visi maršrutai tampa patrauklūs (1)

Vargu ar dažnas mūsų į Lenkiją važiuoja vien pasigėrėti jos gamta. Tačiau šiaurinė mūsų kaimynės dalis labai graži. Ypač žvelgiant pro „Porsche“ langą...

BMW keičiasi ir puola plačiu frontu (34)

Pralaužusi ledus su revoliuciniais „i“ serijos modeliais, BMW puola plačiu frontu ir bemaž visoje gamoje – nuo 2 iki 7 serijos – siūlo iš tinklo įkraunamas hibridines jėgaines.

„Alfa Romeo Giulia“ testas: didžiojo prisikėlimo pradžia (42)

Vadinamojo D segmento sedano „Alfa Romeo“ neturėjo nuo 2011 metų, kai baigėsi modelio 159 gamyba. Ir po penkerių metų įvairiausių gandų, spekuliacijų bei atidėliojimų balandžio mėnesį į gatves pagaliau išriedėjo naujoji „Alfa Romeo Giulia“. O šį rudenį – ir į mūsų šalies kelius.

„Škoda Kodiaq“ testas: lietuviškas standartas (94)

„Škoda“ Lietuvoje turi itin daug gerbėjų ir naujojo SUV debiutas neabejotinai dar labiau padidins šios markės populiarumą. Kitaip ir būti negali – žadama, kad vokiškomis technologijomis paremtas čekiškas septynvietis SUV kainuos panašiai, kiek gerokai mažesnis „Tiguan“ (nuo 22 tūkst. eurų), o tai beveik dvigubai mažiau nei panašaus dydžio septynviečiai automobiliai iš Korėjos.

Naujasis „KIA Niro“: kur juda pasaulis (14)

Automobilių pasaulis šiuo metu gravituoja keliomis aiškiomis kryptimis: iš inžinierių stovyklos gauname vis spartesnės elektrifikacijos vektorių, o iš marketologų – visuotinio kraustymosi į SUV modelius bumą. Šie vėjai vis smarkiau dvelkia Europos žemyne, kur miesto visureigių segmentas auga sparčiausiai, o elektriniai bei hibridiniai modeliai populiarėja ir dėl griežtėjančių išmetamųjų dujų ribojimų.
Facebook draugai