Sugalvojo, kaip spręsti eismo problemas gausiai sningant

 (28)
Per didžiuosius šalčius į darbą automobiliu važiuoti verta tuomet, jei ketinate nuriedėti bent 15 km, pataria žurnalistas Valdas Vilūnas. Tuo metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skaičiuoja išaugusį keliautojų viešuoju transportu skaičių ir sumažėjusį mokamų stovėjimo vietų užimtumą Vilniaus mieste.
Žiema gatvėse
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Spaudžiant šalčiams neretas vairuotojas ryte kankinasi, bandydamas užvesti automobilį. Kas naudingiau – į darbą važiuoti automobiliu ar kelionei rinktis viešąjį transportą?

Pastebima, kad gerokai atšalus orams prie darboviečių esančios automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos stovėjimo aikštelės mieste tampa laisvesnės ir vis daugiau žmonių renkasi viešąjį transportą.

Kaip portalui LRT.lt teigia Daiva Bucevičienė, Vilniaus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros departamento vadovė, sausio mėnesį tęsiasi moksleivių atostogos, studentams prasideda egzaminų sesija, todėl paprastai smarkiai sumažėja keleivių skaičius viešajame transporte.

Vis dėlto šįkart situacija kitokia – esą galima įtarti, kad dėl per šalčius neužsivedusių automobilių dalis vilniečių galėjo laikinai persėsti į autobusus ir troleibusus.

„Remiantis vienkartinių bilietų pardavimo duomenimis, vien per gruodį vienkartinių bilietų buvo parduota 4,5 proc., arba beveik 25 tūkst. vnt., daugiau nei lapkritį. Kol kas neturime sausio mėnesio duomenų, tačiau tikėtina, kad pirmosiomis šių metų dienomis iš viešojo transporto vairuotojų įsigyjamų bilietų skaičius galėjo augti dar labiau“, – mano D. Bucevičienė.

Viešojo transporto keleivių skaičiaus dinamikai, pasak D. Bucevičienės, paprastai didesnės įtakos turi ne šalčiai, o įvairios atostogos ar egzaminų sesijos, nes labai didelę dalį viešuoju transportu besinaudojančių keleivių sudaro studentai ir moksleiviai.

„Keleivių tipo pokyčiai pastebimi būtent per tam tikrų bilietų rūšių pardavimo pokyčius – greičiausiai tik labai retas vairuotojas savo piniginėje turi „Vilniečio kortelę“. Todėl, tikėtina, kad negalėdami užvesti savo automobilių vieni vairuotojai savo kelionėms rinkosi taksi, o kiti – viešąjį transportą, kuriuo keliavo įsigiję vienkartinius bilietus iš vairuotojo arba pasirinkę e. bilietus per mobiliąją programėlę „m.Ticket“, – LRT.lt komentuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros departamento vadovė.

D. Bucevičienė sako, jog tam tikrų pokyčių pastebima ir vertinant mokamų stovėjimo aikštelių užimtumą Vilniaus mieste.

„Sausio 4–8 dienomis buvo maždaug penktadaliu mažiau parkavimo užsakymų (per mobiliąją programėlę „m.Parking“ ir parkomatus), palyginti su rudens laikotarpiu, kai nebuvo šaltų dienų (lapkričio 23–27 dienomis)“, – teigia LRT.lt pašnekovė.

Parkavimo užsakymų skaičiui įtakos turi tam tikras sezoniškumas – pavyzdžiui, gruodį visada pastebimas išaugęs parkavimo vietų užimtumas. Tačiau, pasak D. Bucevičienės, jis susijęs su priešventiniu laikotarpiu, kai gyventojai perka kalėdines dovanas ar lankosi pas draugus, artimuosius, įsikūrusius arčiau miesto centro.

Rygos vairuotojams pasiūlyta nemokamai važiuoti viešuoju transportu

Panašios bėdos dėl neužsivedančių automobilių kamuoja ir latvius, tačiau rygiečiai rado puikų būdą, kaip, gausiai sningant, paskatinti vairuotojus savo automobilius palikti namie.

Antrus metus iš eilės vykstančia akcija siekiama mažinti transporto priemonių skaičių Rygos gatvėse esant prastam orui ir sudaryti palankesnes sąlygas komunalininkams valyti gatves. Rygos gyventojai gali palikti automobilius namie ir nemokamai naudotis viešuoju transportu.

Kaip teigia LRT Radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis, įlipus kontrolieriams užtenka parodyti vairuotojo pažymėjimą ir pasakyti, kad automobilis paliktas prie namų.

„Paprastai kontrolieriai padėkoja, kad vairuotojai stengiasi, jog Rygos gatvės būtų tuštesnės ir komunalininkai galėtų lengviau dirbti“, – pasakoja A. Vaikutis.

Vis dėlto nėra statistikos, kiek Rygos gyventojų palieka automobilius ir į darbą keliauja viešuoju transportu. Pasak A. Vaikučio, rygiečiai, net ir esant prastam orui, nenoriai atsisako automobilių ir verčiau sutinka stovėti kamščiuose.

„Vienas laikraštis atliko vairuotojų apklausą, kuri parodė, kad 40 proc. apklaustųjų net ir prasčiausiu oru duonos važiuoja nusipirkti automobiliu į už 300 metrų esančią parduotuvę“, – teigia LRT Radijo korespondentas Rygoje.

Rygos miesto gyventojai nemokamai naudotis miesto transportu gali kelis kartus per metus – pirmąją šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, taip pat per Latvijos nepriklausomybės dieną.

Rekomenduoja nuvažiuoti bent 15 km

LRT Televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas V. Vilūnas teigia, kad per šalčius užvedus automobilį juo reikėtų nuvažiuoti ne mažiau kaip 15 km.

„Todėl vairuotojams reikėtų paskaičiuoti, ar verta važiuoti savo automobiliu, ar rinktis viešąjį transportą arba keliauti su kaimynu, jei šis važiuoja į tą pačią pusę. Ypač į tai turėtų atsižvelgti dyzelinių automobilių savininkai.

Naujesni ir modernesni automobiliai su dyzeliniais varikliais sušyla greičiau, o senesni – kur kas lėčiau. Jei važiuojama benzininiu automobiliu, išmetimo sistemoje gali susikaupti daug kondensato, todėl tik per 15 km automobilis sušyla ir išdžiūsta drėgmė“, – atkreipia dėmesį V. Vilūnas.

Paklaustas, ar nereikėtų baimintis, kad per didžiuosius šalčius vieną dieną nesinaudojus automobiliu jo galima neužvesti ir vėliau, žurnalistas teigia, jog viskas priklauso nuo automobilio būklės.

„Jei automobilis yra techniškai tvarkingas, turėtų užsivesti. Reikėtų netaupyti geriems tepalams ir akumuliatoriui, laiku keisti filtrus. Tuomet automobilis turėtų užsivesti“, – tikina V. Viliūnas.

LRT Televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas taip pat apgailestauja, kad nemažai vairuotojų, pasnigus ar esant prastoms eismo sąlygoms, nesugeba prisitaikyti prie slidesnės kelio dangos, todėl kyla nemažai avarijų, atsiranda spūstys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Automobilio pirkimas: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko (118)

Visi esame girdėję istorijų, kaip nesąžiningi automobilių pardavėjai apgavo pirkėją. Bet būna ir atvirkštinių variantų. Prekeiviai tikina, kad pamažu įsitvirtina ir papildomos sutartys, kurios pasirašomos kartu su automobilio pirkimo-pardavimo sutartimis. Tokiu būdu apsisaugo abi pusės – pardavėjai pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai nupirktą automobilį pirkėjai nori grąžinti, nors su juo spėjo prasukti ne vieną tūkstantį kilometrų.

Nufilmavo greitkelyje siautėjusį visureigį (16)

Net neabejojame, kad, pasižiūrėję šį vaizdo įrašą, neabejotinai imsite svarstyti, kokios antgamtinės jėgos iš šio „Ford Explorer“ atėmė gebėjimą važiuoti tiesiai ir jis ėmė greitkelyje išdarinėti tikras nesąmones, skelbia carscoops.com.

Spūsčių reitingas: paskelbtas nelaimingiausių miestų dešimtukas (16)

Transporto analitinė įmonė INRIX paskelbė miestų, kuriuose – didžiausios automobilių spūstys, reitingą. Kaip informuoja motor.ru, pirmą vietą reitinge užėmė Los Andželas, o antroje miestų su ilgiausiomis automobilių spūstimis sąrašo vietoje atsidūrė Maskva.

Panaudota alyva lietuviams ne pavojingų medžiagų kokteilis (2)

Panaudota automobilių alyva pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentus ir Lietuvos įstatymus yra priskiriama pavojingosioms atliekoms, su kuriomis turi būti atitinkamai tvarkomasi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nepaisant to, Lietuvoje dar įprasta į tokį alyvos atliekų statusą numoti ranka, o pažeidimų laikydami ir atsikratydami panaudota alyva daro tiek automobilių vairuotojai, tiek transporto priemonių remontu ir technine priežiūra užsiimančios įmonės.

Dalis vairuotojų apie nebegaliojančius pažymėjimus gali nežinoti (58)

Senųjų vairuotojų pažymėjimų, kurie baigė galioti vasario 3 dieną, kol kas vis dar nepasikeitė beveik 90 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad nemaža jų dalis gyvena užsienyje ir galbūt net nežino, jog vairuoja turėdami pažymėjimą, kuris nebegalioja. Vairuoti Lietuvoje su tokiu senu laminuotu pažymėjimu galima, bet gresia bauda už dokumento neturėjimą.
Facebook draugai