Sugalvojo, kaip spręsti eismo problemas gausiai sningant

 (28)
Per didžiuosius šalčius į darbą automobiliu važiuoti verta tuomet, jei ketinate nuriedėti bent 15 km, pataria žurnalistas Valdas Vilūnas. Tuo metu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skaičiuoja išaugusį keliautojų viešuoju transportu skaičių ir sumažėjusį mokamų stovėjimo vietų užimtumą Vilniaus mieste.
Žiema gatvėse
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Spaudžiant šalčiams neretas vairuotojas ryte kankinasi, bandydamas užvesti automobilį. Kas naudingiau – į darbą važiuoti automobiliu ar kelionei rinktis viešąjį transportą?

Pastebima, kad gerokai atšalus orams prie darboviečių esančios automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos stovėjimo aikštelės mieste tampa laisvesnės ir vis daugiau žmonių renkasi viešąjį transportą.

Kaip portalui LRT.lt teigia Daiva Bucevičienė, Vilniaus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros departamento vadovė, sausio mėnesį tęsiasi moksleivių atostogos, studentams prasideda egzaminų sesija, todėl paprastai smarkiai sumažėja keleivių skaičius viešajame transporte.

Vis dėlto šįkart situacija kitokia – esą galima įtarti, kad dėl per šalčius neužsivedusių automobilių dalis vilniečių galėjo laikinai persėsti į autobusus ir troleibusus.

„Remiantis vienkartinių bilietų pardavimo duomenimis, vien per gruodį vienkartinių bilietų buvo parduota 4,5 proc., arba beveik 25 tūkst. vnt., daugiau nei lapkritį. Kol kas neturime sausio mėnesio duomenų, tačiau tikėtina, kad pirmosiomis šių metų dienomis iš viešojo transporto vairuotojų įsigyjamų bilietų skaičius galėjo augti dar labiau“, – mano D. Bucevičienė.

Viešojo transporto keleivių skaičiaus dinamikai, pasak D. Bucevičienės, paprastai didesnės įtakos turi ne šalčiai, o įvairios atostogos ar egzaminų sesijos, nes labai didelę dalį viešuoju transportu besinaudojančių keleivių sudaro studentai ir moksleiviai.

„Keleivių tipo pokyčiai pastebimi būtent per tam tikrų bilietų rūšių pardavimo pokyčius – greičiausiai tik labai retas vairuotojas savo piniginėje turi „Vilniečio kortelę“. Todėl, tikėtina, kad negalėdami užvesti savo automobilių vieni vairuotojai savo kelionėms rinkosi taksi, o kiti – viešąjį transportą, kuriuo keliavo įsigiję vienkartinius bilietus iš vairuotojo arba pasirinkę e. bilietus per mobiliąją programėlę „m.Ticket“, – LRT.lt komentuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros departamento vadovė.

D. Bucevičienė sako, jog tam tikrų pokyčių pastebima ir vertinant mokamų stovėjimo aikštelių užimtumą Vilniaus mieste.

„Sausio 4–8 dienomis buvo maždaug penktadaliu mažiau parkavimo užsakymų (per mobiliąją programėlę „m.Parking“ ir parkomatus), palyginti su rudens laikotarpiu, kai nebuvo šaltų dienų (lapkričio 23–27 dienomis)“, – teigia LRT.lt pašnekovė.

Parkavimo užsakymų skaičiui įtakos turi tam tikras sezoniškumas – pavyzdžiui, gruodį visada pastebimas išaugęs parkavimo vietų užimtumas. Tačiau, pasak D. Bucevičienės, jis susijęs su priešventiniu laikotarpiu, kai gyventojai perka kalėdines dovanas ar lankosi pas draugus, artimuosius, įsikūrusius arčiau miesto centro.

Rygos vairuotojams pasiūlyta nemokamai važiuoti viešuoju transportu

Panašios bėdos dėl neužsivedančių automobilių kamuoja ir latvius, tačiau rygiečiai rado puikų būdą, kaip, gausiai sningant, paskatinti vairuotojus savo automobilius palikti namie.

Antrus metus iš eilės vykstančia akcija siekiama mažinti transporto priemonių skaičių Rygos gatvėse esant prastam orui ir sudaryti palankesnes sąlygas komunalininkams valyti gatves. Rygos gyventojai gali palikti automobilius namie ir nemokamai naudotis viešuoju transportu.

Kaip teigia LRT Radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis, įlipus kontrolieriams užtenka parodyti vairuotojo pažymėjimą ir pasakyti, kad automobilis paliktas prie namų.

„Paprastai kontrolieriai padėkoja, kad vairuotojai stengiasi, jog Rygos gatvės būtų tuštesnės ir komunalininkai galėtų lengviau dirbti“, – pasakoja A. Vaikutis.

Vis dėlto nėra statistikos, kiek Rygos gyventojų palieka automobilius ir į darbą keliauja viešuoju transportu. Pasak A. Vaikučio, rygiečiai, net ir esant prastam orui, nenoriai atsisako automobilių ir verčiau sutinka stovėti kamščiuose.

„Vienas laikraštis atliko vairuotojų apklausą, kuri parodė, kad 40 proc. apklaustųjų net ir prasčiausiu oru duonos važiuoja nusipirkti automobiliu į už 300 metrų esančią parduotuvę“, – teigia LRT Radijo korespondentas Rygoje.

Rygos miesto gyventojai nemokamai naudotis miesto transportu gali kelis kartus per metus – pirmąją šv. Kalėdų dieną, per Naujuosius metus, taip pat per Latvijos nepriklausomybės dieną.

Rekomenduoja nuvažiuoti bent 15 km

LRT Televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas V. Vilūnas teigia, kad per šalčius užvedus automobilį juo reikėtų nuvažiuoti ne mažiau kaip 15 km.

„Todėl vairuotojams reikėtų paskaičiuoti, ar verta važiuoti savo automobiliu, ar rinktis viešąjį transportą arba keliauti su kaimynu, jei šis važiuoja į tą pačią pusę. Ypač į tai turėtų atsižvelgti dyzelinių automobilių savininkai.

Naujesni ir modernesni automobiliai su dyzeliniais varikliais sušyla greičiau, o senesni – kur kas lėčiau. Jei važiuojama benzininiu automobiliu, išmetimo sistemoje gali susikaupti daug kondensato, todėl tik per 15 km automobilis sušyla ir išdžiūsta drėgmė“, – atkreipia dėmesį V. Vilūnas.

Paklaustas, ar nereikėtų baimintis, kad per didžiuosius šalčius vieną dieną nesinaudojus automobiliu jo galima neužvesti ir vėliau, žurnalistas teigia, jog viskas priklauso nuo automobilio būklės.

„Jei automobilis yra techniškai tvarkingas, turėtų užsivesti. Reikėtų netaupyti geriems tepalams ir akumuliatoriui, laiku keisti filtrus. Tuomet automobilis turėtų užsivesti“, – tikina V. Viliūnas.

LRT Televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas taip pat apgailestauja, kad nemažai vairuotojų, pasnigus ar esant prastoms eismo sąlygoms, nesugeba prisitaikyti prie slidesnės kelio dangos, todėl kyla nemažai avarijų, atsiranda spūstys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Policija ir VĮ „Regitra“ nusitaikė į užsienietiškais registracijos numeriais ženklintus automobilius (3)

Kaip rašoma Policijos departamento svetainėje internete, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir valstybės įmonės „Regitra“ atstovai pastebi paskutiniu metu viešajame eisme didėjantį užsienio valstybių (dažniausiai – Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir kt.) registracijos numerio ženklais pažymėtų transporto priemonių skaičių. Be to, pastebima, kad dalis ne lietuviškų registracijos numerių vizualiai skiriasi nuo įprastai užsienio valstybėse išduodamų numerio ženklų.

Kauno valdininkai pasižadėjo per metus panaikinti juodąsias dėmes

Investicijas į eismo saugumą nuo 1 mln. iki daugiau nei 4 mln. eurų didinantis Kaunas pristatė ambicingą planą per 2017 metus neutralizuoti visus pavojingiausius taškus miesto gatvėse, kuriuose pastaraisiais metais įvyksta eismo nelaimės. Kaip skelbiama savivaldybės pranešime žiniasklaidai, viešai paskelbtame „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nuo šiol visi gali matyti, kaip ir kada bus patobulinta kiekviena avaringa vieta.

Lietuvių vairuojami automobiliai – surinkti iš gabalų ir su savadarbėmis detalėmis (40)

Automobilio remontas ar naujų detalių keitimas gali atsieiti tikrai nemažai, todėl dalis Lietuvos vairuotojų įsigudrina pataupyti ir savo transporto priemones patiki neaiškios reputacijos meistrams arba imasi patys tvarkyti sugedusius bei į eismo įvykius patekusius automobilius neturėdami tam tinkamų sąlygų ir įgūdžių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pagal pažangą saugaus eismo srityje Lietuva – antra Europos Sąjungoje (9)

Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc., skelbia Susisiekimo ministerija.

Draudikų duomenys: Vilnius ir jo rajonas kelia nerimą (6)

Per praėjusius metus Lietuvos vairuotojai sukėlė daugiau avarijų nei ankstesniais metais, į jas dažniau patekdavo ne tik Lietuvoje, bet ir keliaudami užsienyje, rodo didžiausios Lietuvoje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, daugiausia nerimo keliantis avaringumo pokytis užfiksuotas šalies sostinėje Vilniuje – tikimybė pakliūti į avariją čia išaugo net 11 proc., o Vilniaus rajone gyvenantys asmenys pernai net 22 proc. dažniau pakliuvo į eismo įvykius nei prieš metus.
Facebook draugai