Pareigūnų atsakas dėl situacijos „Via Baltica“: mes problemos neišspręsime

 (84)
Prie kiekvieno vairuotojo policininko nepasodinsi. Toks tradicinis pareigūnų atsakymas į kritiką, dėl per mažos eismo dalyvių kontrolės. Ir šis atsakymas nėra neteisingas. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas neslepia, kad „Via Baltica“ atkarpa, kuri ir driekiasi Panevėžio apskrities ribose, jau senai tapo pareigūnų galvos skausmu. Tačiau V. Mačėnas įsitikinęs, kad problemos policija nėra pajėgi išspręsti.
Avarijos „Via Baltica“ kelyje – beveik kasdien
Avarijos „Via Baltica“ kelyje – beveik kasdien
© Lietuvos automobilininkų sąjungos nuotr.

DELFI rašė apie tai, jog vilnietis Darius pasibaisėjo eismo sąlygomis magistraliniame kelyje „Via Baltica“. Vairuotojas šiame kelyje pasigedo ir didesnės pareigūnų kontrolės.

Variantas 2+1

V. Mačėnas sako, kad Panevėžio apskrities policija kontroliuoja „Via Balticos“ atkarpą nuo Kėdainių rajono ribos iki Saločių, Latvijos sienos. O tai yra apie pusantro šimto kilometrų.

„Šiuo keliu vyksta labai intensyvus eismas: daug sunkvežimių, daug lengvųjų automobilių. Mes nuolat skiriame didesnį patruliavimą ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių. Visada taip, ir ten daugiau patruliuoja.

Aišku, patruliavimas vyksta ir kitur. Mes patrulių be proto daug neturime. Visi puikiai supranta, kad ne viską patrulis gali padaryti. Gal reikia kalbėti apie prastus vairuotojus – pravažiuoja patrulį ir tikisi, kad nebus jų kas kilometrą ir toliau daro tai, ką daro, jei jis nesąžiningas vairuotojas, nesilaiko KET“, - sako V. Mačėnas.

Skaudžiausios nelaimės įvyksta transporto priemonėms susidūrus kaktomuša. Pareigūnas pateikia Skandinavijos pavyzdį, kaip spręsti šią problemą.

„Kai yra inžinerinės priemonės, tai ir chuliganas negali jų apvažiuoti, jei yra atitvaras. Čia kaip pavyzdys. Visi žino, ką reikia padaryti – tai yra įrengti šiuolaikinį kelią. Yra visokių minčių – daryti magistralę, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Tai tolima mintis. Artimesnė mintis ir projektas daromas, kad būtų dvi juostos plius viena.

Yra toks skandinaviškas variantas – per vidurį įrengiamas atitvaras, viena kryptimi kokius du kilometrus dvi eismo juostos, tada pasikeičia – kam buvo viena juosta pervažiuoja į dviejų eismo juostą kelią. Tada greičiai pasiskirsto, kas nori pralenkia, bet neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tai yra toks variantas“, - DELFI sako V. Mačėnas.

Per brangu

V. Mačėnas sako, kad skirti nuolatinį patruliavimą kelyje „Via Baltica“ tiesiog nėra finansinių galimybių.

„Reikia paklausti, ar valstybė yra pajėgi skirti tiek policijos pareigūnų, nes valstybė ir mokesčių mokėtojai turės išlaikyti patrulius tame ruože. Apie 150 km ruožas ir visą parą laikyti du ekipažus tai galima labai lengvai paskaičiuoti. Ekipažas yra du pareigūnai, pareigūnas dirba 8 valandas, o kitas 16 valandų ilsisi. Tada turi važiuoti kitas ekipažas. Įsivaizduokite, kiek reikia patrulių ir kiek mašinų ir kokia to kaina? Ar iš tikro pagelbės tie du ekipažai? O gal reikia 4 ar 10?“, - klausia V. Mačėnas.

Panevėžio apskrities Kelių policijos vadovas mano, kad tik inžinerinėmis priemonėmis galima situaciją pakeisti.

„Aš manau, kad yra kitos priemonės. Daugiau reikia spręsti inžinerines priemones. Galų gale, jei negalime padaryti 4 eismo juostų ar 2+1, tai reikia greičio kontrolės. Yra greičio matuokliai, bet jie stacionarūs, vienoje vietoje matuoja. Dabar yra naujos technologijos ir yra „Via Baltica“ vienas ruožas, kuriame matuojamas vidutinis greitis. Mūsų apskrityje to nėra, bet manau tai būtų galima padaryti“, – sako V. Mačėnas.

Vilkikų neišskiria

Nuolat žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie tragiškas avarijas, kuriose dalyvauja sunkiasvorės transporto priemonės. Tačiau V. Mačėnas nebuvo linkęs išskirti vilkikų ir sunkvežimių vairuotojų.

„Nebūtinai skaudžiuose įvykiuose dalyvauja vilkikai. Būna labai skaudžių įvykių, kur dalyvauja tik lengvieji automobiliai. Aišku, kai susiduria su sunkvežimiu, kyla rezonansas, kelias užsitveria, greitai avarijos padarinių pašalinti nepavyksta. Visi į tai atkreipia dėmesį. Bet kai susiduria dvi ar trys mašinos ir žūsta žmonės, tai lengviau pašalinti kliūtis ir visiems viskas atrodo paprasčiau. Kartais furgonas apsiverčia ir užtveria kelią ir būna daugiau trukšmo, nei per lengvųjų automobilių avarijas“, – sako V. Mačėnas.

Per aštuonerius metus „Via Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje įvyko 550 eismo įvykių, kurių metu žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai.

2007 metai kelyje „Via Baltica“ buvo užfiksuota 112 eismo įvykių, kurių metu žuvo 35 žmonės. 159 eismo dalyviai buvo sužeisti. 2014 metais įvyko 61 eismo įvykis, kurių metu žuvo 17 ir buvo sužeista 70 dalyvių.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Eismo kultūra ir patarimai

Prieš ilgąjį savaitgalį – pareigūnų perspėjimas (3)

Šį ilgąjį šventinį savaitgalį, birželio 23-26 d., vėl bus vykdomos vairuotojų blaivumo kontrolės priemonės ‒ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai pasirinktose sostinės vietose ir pasirinktame apskrities rajone tikrins vairuotojų blaivumą, ar nevairuoja apsvaigę nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Avarijų skaičius išaugo ketvirtadaliu: kaip saugiai vairuoti per Jonines? (9)

Prasidedant ilgajam savaitgaliui dėl intensyvaus eismo keliuose ir susidariusių spūsčių kelionės automobiliu neišvengiamai tampa rizikingesnės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vien per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, eismo įvykių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Pardavus automobilį pribloškė netikėta bauda (80)

Bauda už jau senokai parduotu automobiliu padarytą nusižengimą, ko gero, gali kiekvieną „išversti iš koto“. Tačiau tokios istorijos nebestebina nei Kelių policijos pareigūnų, nei viešosios tvarkos prižiūrėtojų, kuriems tokias baudas dažnai tenka „susirinkti“ atgal ir ieškoti naujojo mašinos savininko.

Ginčas dėl geležinkelio pervažos: gyventojams kyla ypač rimtų problemų (9)

Naująja „Rail Baltica“ vėže rieda vis daugiau traukinių, tačiau šio tarptautinio geležinkelio pervažų problema taip ir liko neišspręsta. Iki šiol pervažos užtvertos primityviais rakinamais arba tik uždaromais užtvarais, kuriuos važiuojantieji keliu turi kaskart išlipę atidarinėti ir uždarinėti, rakinėti, pirmyn atgal kelis kartus vaikščioti per pavojingą geležinkelio ruožą, o įsėdę į transporto priemonę taip pat negarantuoti, kad saugiai pervažiuos.

Žinia vairuotojams: teks pratintis prie naujų draudimo kainų (152)

Vairuotojai, draudžiantys automobilius privalomu ar savanorišku draudimu, turėtų pratintis prie minties, kad draudimas jau nebus toks pigus, kaip iki šiol.
Facebook draugai