Pareigūnų atsakas dėl situacijos „Via Baltica“: mes problemos neišspręsime

 (84)
Prie kiekvieno vairuotojo policininko nepasodinsi. Toks tradicinis pareigūnų atsakymas į kritiką, dėl per mažos eismo dalyvių kontrolės. Ir šis atsakymas nėra neteisingas. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas neslepia, kad „Via Baltica“ atkarpa, kuri ir driekiasi Panevėžio apskrities ribose, jau senai tapo pareigūnų galvos skausmu. Tačiau V. Mačėnas įsitikinęs, kad problemos policija nėra pajėgi išspręsti.
Avarijos „Via Baltica“ kelyje – beveik kasdien
© Lietuvos automobilininkų sąjungos nuotr.

DELFI rašė apie tai, jog vilnietis Darius pasibaisėjo eismo sąlygomis magistraliniame kelyje „Via Baltica“. Vairuotojas šiame kelyje pasigedo ir didesnės pareigūnų kontrolės.

Variantas 2+1

V. Mačėnas sako, kad Panevėžio apskrities policija kontroliuoja „Via Balticos“ atkarpą nuo Kėdainių rajono ribos iki Saločių, Latvijos sienos. O tai yra apie pusantro šimto kilometrų.

„Šiuo keliu vyksta labai intensyvus eismas: daug sunkvežimių, daug lengvųjų automobilių. Mes nuolat skiriame didesnį patruliavimą ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių. Visada taip, ir ten daugiau patruliuoja.

Aišku, patruliavimas vyksta ir kitur. Mes patrulių be proto daug neturime. Visi puikiai supranta, kad ne viską patrulis gali padaryti. Gal reikia kalbėti apie prastus vairuotojus – pravažiuoja patrulį ir tikisi, kad nebus jų kas kilometrą ir toliau daro tai, ką daro, jei jis nesąžiningas vairuotojas, nesilaiko KET“, - sako V. Mačėnas.

Skaudžiausios nelaimės įvyksta transporto priemonėms susidūrus kaktomuša. Pareigūnas pateikia Skandinavijos pavyzdį, kaip spręsti šią problemą.

„Kai yra inžinerinės priemonės, tai ir chuliganas negali jų apvažiuoti, jei yra atitvaras. Čia kaip pavyzdys. Visi žino, ką reikia padaryti – tai yra įrengti šiuolaikinį kelią. Yra visokių minčių – daryti magistralę, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Tai tolima mintis. Artimesnė mintis ir projektas daromas, kad būtų dvi juostos plius viena.

Yra toks skandinaviškas variantas – per vidurį įrengiamas atitvaras, viena kryptimi kokius du kilometrus dvi eismo juostos, tada pasikeičia – kam buvo viena juosta pervažiuoja į dviejų eismo juostą kelią. Tada greičiai pasiskirsto, kas nori pralenkia, bet neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tai yra toks variantas“, - DELFI sako V. Mačėnas.

Per brangu

V. Mačėnas sako, kad skirti nuolatinį patruliavimą kelyje „Via Baltica“ tiesiog nėra finansinių galimybių.

„Reikia paklausti, ar valstybė yra pajėgi skirti tiek policijos pareigūnų, nes valstybė ir mokesčių mokėtojai turės išlaikyti patrulius tame ruože. Apie 150 km ruožas ir visą parą laikyti du ekipažus tai galima labai lengvai paskaičiuoti. Ekipažas yra du pareigūnai, pareigūnas dirba 8 valandas, o kitas 16 valandų ilsisi. Tada turi važiuoti kitas ekipažas. Įsivaizduokite, kiek reikia patrulių ir kiek mašinų ir kokia to kaina? Ar iš tikro pagelbės tie du ekipažai? O gal reikia 4 ar 10?“, - klausia V. Mačėnas.

Panevėžio apskrities Kelių policijos vadovas mano, kad tik inžinerinėmis priemonėmis galima situaciją pakeisti.

„Aš manau, kad yra kitos priemonės. Daugiau reikia spręsti inžinerines priemones. Galų gale, jei negalime padaryti 4 eismo juostų ar 2+1, tai reikia greičio kontrolės. Yra greičio matuokliai, bet jie stacionarūs, vienoje vietoje matuoja. Dabar yra naujos technologijos ir yra „Via Baltica“ vienas ruožas, kuriame matuojamas vidutinis greitis. Mūsų apskrityje to nėra, bet manau tai būtų galima padaryti“, – sako V. Mačėnas.

Vilkikų neišskiria

Nuolat žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie tragiškas avarijas, kuriose dalyvauja sunkiasvorės transporto priemonės. Tačiau V. Mačėnas nebuvo linkęs išskirti vilkikų ir sunkvežimių vairuotojų.

„Nebūtinai skaudžiuose įvykiuose dalyvauja vilkikai. Būna labai skaudžių įvykių, kur dalyvauja tik lengvieji automobiliai. Aišku, kai susiduria su sunkvežimiu, kyla rezonansas, kelias užsitveria, greitai avarijos padarinių pašalinti nepavyksta. Visi į tai atkreipia dėmesį. Bet kai susiduria dvi ar trys mašinos ir žūsta žmonės, tai lengviau pašalinti kliūtis ir visiems viskas atrodo paprasčiau. Kartais furgonas apsiverčia ir užtveria kelią ir būna daugiau trukšmo, nei per lengvųjų automobilių avarijas“, – sako V. Mačėnas.

Per aštuonerius metus „Via Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje įvyko 550 eismo įvykių, kurių metu žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai.

2007 metai kelyje „Via Baltica“ buvo užfiksuota 112 eismo įvykių, kurių metu žuvo 35 žmonės. 159 eismo dalyviai buvo sužeisti. 2014 metais įvyko 61 eismo įvykis, kurių metu žuvo 17 ir buvo sužeista 70 dalyvių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Plieninis žirgas kelyje: sužinokite, kaip elgiasi jų vairuotojai (1)

Įsibėgėja aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams: keliuose ne tik retai į gatves išriedantys vairuotojai, startuojantys „žalieji lapai“, bet ir dviračių transporto priemonių mėgėjai – dviratininkai ir motociklininkai. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pastarieji į kelius išvažiuoja tik šiltuoju metų laiku ir vasarą jie yra vieni aktyviausių eismo dalyvių.

Ką galima ir ko negalima daryti, važiuojant dideliu greičiu (1)

Važiuojant dideliu greičiu, labai svarbu dėmesingumas, disciplina ir įgūdžiai – tada būsite saugūs, rašo carscoops.com. Paisant kelių pagrindinių taisyklių, padaugės šansų nepatekti į bėdą, net jei išvystote pašėlusį greitį.

Liūtys apnuogino vairuotojų žinių spragas: kada negalioja Kasko draudimas? (33)

Lietuvą siaubusios liūtys užliejo ne vieną automobilį. Nereikės sukti galvos, jei jūsų Kasko draudimu apdraustas automobilis bus užlietas stovintis požeminiame garaže, tačiau ar galios draudimas, jei pats įvažiuosite į didžiulį užlietą ruožą ir sugadinsite automobilį? Tokį klausimą DELFI straipsnių komentaruose kėlė skaitytojai. Atsakymas į šį klausimą tik iš pirmo žvilgsnio paprastas – draudimas negalios, jei į balą važiuosite tyčia.

Į keistą istoriją papuolęs vairuotojas perspėja kitus: primena aferą (76)

Kaip jaustumėtės, jeigu pasistatę automobilį miesto centre ir apmokėję jo stovėjimą mobiliąja programėle ramiai išeitumėte pietauti, bet grįžę rastumėte po valytuvu baudos kvitą už neapmokėtą parkingą? Skamba lyg nesusipratimas? Tačiau būtent tokia istorija nutiko DELFI skaitytojui Egidijui.

Vasaros atostogų patarimas: prieš kelionę patikrinkite padangas

Įpusėjus vasarai vis dažniau leidžiamės į keliones automobiliu. Bet kad sklandžiai pasiektume atostogų vietą, pirmiausiai reikia pasirūpinti tinkamomis automobilio padangomis. Pasak padangų gamintojo „Continental“ specialistų, pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas, kuriuo turi pasirūpinti vairuotojas, yra tinkamas padangų slėgis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Facebook draugai