Pareigūnų atsakas dėl situacijos „Via Baltica“: mes problemos neišspręsime

 (84)
Prie kiekvieno vairuotojo policininko nepasodinsi. Toks tradicinis pareigūnų atsakymas į kritiką, dėl per mažos eismo dalyvių kontrolės. Ir šis atsakymas nėra neteisingas. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas neslepia, kad „Via Baltica“ atkarpa, kuri ir driekiasi Panevėžio apskrities ribose, jau senai tapo pareigūnų galvos skausmu. Tačiau V. Mačėnas įsitikinęs, kad problemos policija nėra pajėgi išspręsti.
Avarijos „Via Baltica“ kelyje – beveik kasdien
Avarijos „Via Baltica“ kelyje – beveik kasdien
© Lietuvos automobilininkų sąjungos nuotr.

DELFI rašė apie tai, jog vilnietis Darius pasibaisėjo eismo sąlygomis magistraliniame kelyje „Via Baltica“. Vairuotojas šiame kelyje pasigedo ir didesnės pareigūnų kontrolės.

Variantas 2+1

V. Mačėnas sako, kad Panevėžio apskrities policija kontroliuoja „Via Balticos“ atkarpą nuo Kėdainių rajono ribos iki Saločių, Latvijos sienos. O tai yra apie pusantro šimto kilometrų.

„Šiuo keliu vyksta labai intensyvus eismas: daug sunkvežimių, daug lengvųjų automobilių. Mes nuolat skiriame didesnį patruliavimą ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių. Visada taip, ir ten daugiau patruliuoja.

Aišku, patruliavimas vyksta ir kitur. Mes patrulių be proto daug neturime. Visi puikiai supranta, kad ne viską patrulis gali padaryti. Gal reikia kalbėti apie prastus vairuotojus – pravažiuoja patrulį ir tikisi, kad nebus jų kas kilometrą ir toliau daro tai, ką daro, jei jis nesąžiningas vairuotojas, nesilaiko KET“, - sako V. Mačėnas.

Skaudžiausios nelaimės įvyksta transporto priemonėms susidūrus kaktomuša. Pareigūnas pateikia Skandinavijos pavyzdį, kaip spręsti šią problemą.

„Kai yra inžinerinės priemonės, tai ir chuliganas negali jų apvažiuoti, jei yra atitvaras. Čia kaip pavyzdys. Visi žino, ką reikia padaryti – tai yra įrengti šiuolaikinį kelią. Yra visokių minčių – daryti magistralę, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Tai tolima mintis. Artimesnė mintis ir projektas daromas, kad būtų dvi juostos plius viena.

Yra toks skandinaviškas variantas – per vidurį įrengiamas atitvaras, viena kryptimi kokius du kilometrus dvi eismo juostos, tada pasikeičia – kam buvo viena juosta pervažiuoja į dviejų eismo juostą kelią. Tada greičiai pasiskirsto, kas nori pralenkia, bet neišvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tai yra toks variantas“, - DELFI sako V. Mačėnas.

Per brangu

V. Mačėnas sako, kad skirti nuolatinį patruliavimą kelyje „Via Baltica“ tiesiog nėra finansinių galimybių.

„Reikia paklausti, ar valstybė yra pajėgi skirti tiek policijos pareigūnų, nes valstybė ir mokesčių mokėtojai turės išlaikyti patrulius tame ruože. Apie 150 km ruožas ir visą parą laikyti du ekipažus tai galima labai lengvai paskaičiuoti. Ekipažas yra du pareigūnai, pareigūnas dirba 8 valandas, o kitas 16 valandų ilsisi. Tada turi važiuoti kitas ekipažas. Įsivaizduokite, kiek reikia patrulių ir kiek mašinų ir kokia to kaina? Ar iš tikro pagelbės tie du ekipažai? O gal reikia 4 ar 10?“, - klausia V. Mačėnas.

Panevėžio apskrities Kelių policijos vadovas mano, kad tik inžinerinėmis priemonėmis galima situaciją pakeisti.

„Aš manau, kad yra kitos priemonės. Daugiau reikia spręsti inžinerines priemones. Galų gale, jei negalime padaryti 4 eismo juostų ar 2+1, tai reikia greičio kontrolės. Yra greičio matuokliai, bet jie stacionarūs, vienoje vietoje matuoja. Dabar yra naujos technologijos ir yra „Via Baltica“ vienas ruožas, kuriame matuojamas vidutinis greitis. Mūsų apskrityje to nėra, bet manau tai būtų galima padaryti“, – sako V. Mačėnas.

Vilkikų neišskiria

Nuolat žiniasklaidoje galima rasti pranešimų apie tragiškas avarijas, kuriose dalyvauja sunkiasvorės transporto priemonės. Tačiau V. Mačėnas nebuvo linkęs išskirti vilkikų ir sunkvežimių vairuotojų.

„Nebūtinai skaudžiuose įvykiuose dalyvauja vilkikai. Būna labai skaudžių įvykių, kur dalyvauja tik lengvieji automobiliai. Aišku, kai susiduria su sunkvežimiu, kyla rezonansas, kelias užsitveria, greitai avarijos padarinių pašalinti nepavyksta. Visi į tai atkreipia dėmesį. Bet kai susiduria dvi ar trys mašinos ir žūsta žmonės, tai lengviau pašalinti kliūtis ir visiems viskas atrodo paprasčiau. Kartais furgonas apsiverčia ir užtveria kelią ir būna daugiau trukšmo, nei per lengvųjų automobilių avarijas“, – sako V. Mačėnas.

Per aštuonerius metus „Via Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje įvyko 550 eismo įvykių, kurių metu žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai.

2007 metai kelyje „Via Baltica“ buvo užfiksuota 112 eismo įvykių, kurių metu žuvo 35 žmonės. 159 eismo dalyviai buvo sužeisti. 2014 metais įvyko 61 eismo įvykis, kurių metu žuvo 17 ir buvo sužeista 70 dalyvių.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Automobilinės atliekos sudaro 55 proc. iš visų surinktų Lietuvoje

Automobilių savininkai Lietuvoje dar ne visuomet žino, kad eksploatuojant transporto priemones susidaro nemažai pavojingųjų atliekų, kurias būtina tinkamai sutvarkyti. Vis tik pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo rinkos lyderio „Žalvaris“ direktorius Mindaugas Jančiauskas teigia, kad situacija šalyje palaipsniui gerėja, o automobilinių atliekų kasmet surenkama ir sutvarkoma vis daugiau.

V. Vilūnas: smagiausia vairuoti Kaune ir Klaipėdoje, o sostinė kelia stresą (6)

„Aš nieko negėriau. Darbe truputį išgėriau ir važiavau namo. Mane sustabdė...“ – šią legendinę traktorininko Juozuko frazę, ištartą 1979-aisiais, žino visa Lietuva. Dar senesnė už ją yra LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, kuri atrado ne vieną laidos herojų ar sukūrė nepamirštamų reportažų.

Perspėja vairuotojus dėl savaitgalio (9)

Savaitgalį, rugsėjo 23-25 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai vėl vykdys transporto priemonių vairuotojų blaivumo kontrolės priemones, perspėjama VPK svetainėje internete.

5 dalykai, kuriuos turite žinoti pirkdami automobilį lizingu arba su paskola (15)

Nusprendę įsigyti automobilį, dažniausiai turime tris būdus, kaip tai padaryti – sutaupyti, pirkti lizingu arba imti paskolą automobiliui. Jeigu sutaupyti sekasi sunkiai, tenka rinktis iš dviejų alternatyvų – lizingo ir paskolos automobiliui, tačiau kiekvienas jų turi savų privalumų ir trūkumų.

Perkamo automobilio patikra – kaip išvengti „katės maiše“ ir kokios klaidos nedaryti (27)

Perkant automobilį iš antrų rankų – nesvarbu, ar per skelbimus, per pažįstamus ar iš panaudotų automobilių centrų – visuomet yra rizika. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nepraėjus nė mėnesiui po automobilio įsigijimo iš antrų rankų, jį jau reikia gabenti į servisą.
Facebook draugai