Tiesa, avarijų skaičius pastaraisiais metais mažėja, tačiau pagrindinio „mirties kelio“ rekonstrukcijos planai kol kas nupiešti tik popieriuose.
Pamatęs iš arti – pakraupo
Vilnietis Darius teigia iki šiol padėtį „Via Baltica“ kelyje vertinęs kaip statistiką. Tačiau viskas pasikeitė, kai vairuotojas savo akimis išvydo, kas dedasi avaringiausiame Lietuvos kelyje.
„Dažnai važinėju „Via Baltica“ atkarpa nuo Ramygalos iki Panevėžio. Vis skaitau naujienas, kad žuvo žmogus, žuvo du, žuvo trys. Tai iš tikro baisus ruožas. Kol neteko dažnai juo važinėti, nesupratau problematikos. Dabar kai per savaitę tenka iki 6 kartų važiuoti šia atkarpa, kai fiziškai pamatai, kas ten darosi, tai yra natūraliai baisu. Buvo toks atvejis, kai lenkų sunkvežimis vos manęs nenustūmė nuo kelio ir nesuknežino priešais atvažiuojančio automobiliuko – tai buvo milisekundžių reikalas. Įsivaizduokite – atlekia 18 t fūra tiesiai automobiliui į kaktą. Kažką reikia daryti, nes taip negalima“, - teigė Darius.
Tranzitinė „Via Baltica“ itin apkrauta sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Susidūrimas su vilkiku praktiškai visais atvejais būna mirtinas. Be to, Darius pašiurpo nuo vilikikų vairuotojų vairavimo kultūros.
„Tu važiuoji 90 km/val. greičiu, o fūristas tau iš galo pypina, kad trauktumeisi iš kelio ir „eina ant lenkimo“. Tai natūraliai mirties ruožas. Tai visiška loterija. Aš esu patyręs vairuotojas – greičio neviršiju ir rizikingai nevairuoju. Kada tu važiuodamas 50 km atkarpą tris kartus patenki į avarinę situaciją, tai suvoki, kad yra didelė problema“, - sako Darius.
Sostinės Molėtų plente gyvenantis vilnietis sako, kad panaši situacija buvo ir šioje gatvėje, kur po rekonstrukcijos padėtis pagerėjo. Tačiau iki rekonstrukcijos Molėtų plente itin dažni svečiai buvo kelių patruliai. To Darius pasigenda „Via Balticoje“.
„Nemačiau nė vieno ekipažo – nei važiuojančio, nei stovinčio. Beje, ten kelias taip pastatytas, kad ten net nėra kur jiems stovėti. Tai sakyčiau sėskite, vyrai, važiuokite, stebėkite ir stabdykite, bauskite. Ten tiek pažeidimų yra – ten ištisas pavojingas manevravimas. Skaudu, kad gyvybės kaina yra nulis. Visi žino – yra statistika žuvusių, yra sužeistųjų. Jau nekalbant apie neigiamą ekonominį efektą. Bet kad paleisti nuolat du ekipažus patruliuoti, tai to nėra. Pripilti tonas kuro – nesvarbu, kiek jo sunaudos. Bet nėra to charakterio. Kodėl? Net nežinau. Iš tikro toks požiūris – tave užmušė, tai pats kaltas“, - sako Darius.
Juodoji statistika
„Via Baltica“ avarijų statistika išties įspūdinga. Deja, blogąja prasme.
„Via Baltica“ transporto koridorius yra laikomas vienu iš avaringiausių visoje šalyje. Kasmet kelių ruožuose įvyksta daug eismo įvykių su sunkiomis pasekmėmis, dažnu atveju - mirtimi. Per aštuonerius metus „Via Baltica“ koridoriuje įvyko 550 eismo įvykių, kurių metu žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai. Tačiau diegiant įvairias eismo saugos priemones, gerinant kelio infrastruktūrą bei vykdant atvirą eismo saugumo socialinę veiklą kiekvienais metais eismo įvykių skaičius kelyje mažėja“, - DELFI teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas.
2007 metai kelyje „Via Baltica“ buvo užfiksuota 112 eismo įvykių, kurių metu žuvo 35 žmonės. 159 eismo dalyviai buvo sužeisti.
2014 metais įvyko 61 eismo įvykis, kurių metu žuvo 17 ir buvo sužeista 70 dalyvių.
„Tačiau įvertinus pasiektus rezultatus šie eismo saugos rodikliai išlieka labai dideli“, - konstatuoja E. Tamariūnas.
Terminai
Ne vienerius metus kalbama apie planus „Via Baltica“ paversti dviejų eismo juostų (viena kryptimi) keliu. Tai jau yra padaryta kelio atkarpoje ties Kaunu. Netrukus ši atkarpa dar labiau pailgės.
Dar šiais metais turėtų būti baigtas ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km rekonstravimas.
„Sutartis su AB „Kauno tiltai“ pasirašyta praėjusių metų rugpjūčio 28 d. Darbai šiame ruože bus užbaigti 2016 metais. Pagal šią sutartį Kauno rajone esantį kelio ruožą nuo 17,34 iki 23,40 km (dešinėje pusėje) ir nuo 21,84 iki 23,40 km (kairėje pusėje) numatoma rekonstruoti į automagistralės kategoriją: rekonstruoti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km), viaduką virš geležinkelio Mauručiuose (22,70 km) ir tunelinį viaduką (23,10 km), įrengti triukšmą slopinančias sienutes, apšvietimą Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviratininkų taką, rekonstruoti inžinerinius tinklus“, - teigė E. Tamariūnas.
Kiti darbai – kol kas dar tik popieriuje.
Taip pat šiuo metu vyksta pasiūlymų pateiktų viešajam pirkimui „Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,4 iki 45,15 km rekonstravimas.“ Vertinimas. Užbaigus procedūras planuojama pradėti vykdyti paminėto ruožo rekonstrukcijos darbus. Taip pat 2016 m. planuojama paskelbti viešuosius pirkimus projektams A5 kelyje „Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 23,40 iki 35,4 km rekonstravimas.“ ir „Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km rekonstravimas“ atlikti.
Lygiagrečiai yra rengiami „Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 96,88 km rekonstravimas“ projektiniai pasiūlymai.
Planuojama, kad kelio ruožo nuo 17,34 iki 56,83 km rekonstrukcijos darbai bus užbaigti 2018 - 2019 metais.
Kol kas neaišku, kada bus pradėta ruožo nuo 56,83 iki sienos su Lenkija rekonstrukcija.
„Tai priklausys nuo nuo procedūrų bei finansinės situacijos“, - teigė E. Tamariūnas.
DELFI jau yra atlikęs eksperimentą Via Baltica kelyje, siekiant išsiaiškinti, kaip vairuoti šiame kelyje, kad išvengtum realios grėsmės.
