Tokius duomenis gavo „Lietuvos draudimas“, DELFI portale apklausęs beveik 10 tūkst. respondentų.
Tačiau kelių policijos atstovas pastebi, kad praktika rodo, jog griežtesnės baudos padėtį keliuose gerina. Tiesa, yra vienas trūkumas – baudų sugriežtinimas daro trumpalaikį poveikį.
„Praėjus kiek laiko, dalyviai pripranta prie tvarkos ir efektyvumas pradeda blėsti, todėl nuolatos reikia naujovių“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius.
Apie vairavimo įpročius, veiksnius, kurie labiausiai didintų eismo saugumą, LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai kalbėjosi su A. Samulevičiumi ir „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovu Andriumi Gimbicku.
– Kokie vairuotojai vairavimo kultūros kėlimą nurodė kaip pagrindinę eismo saugumo priemonę? Kiek tai susiję su jų amžiumi ar vairavimo stažu?
A. Gimbickas: Tyrimo rezultatai parodė, kad tai nepriklauso nuo amžiaus ar vairavimo patirties. Tiesiog 57 proc. respondentų sako, kad vis dėlto eismo kultūros kėlimas keliuose būtų pagrindinis saugumo garantas.
– Internetu buvo apklausta bene 10 tūkst. respondentų?
A. Gimbickas: Taip, ir dauguma turi vairuotojo pažymėjimą ar vairuoja.
– Ar tarp apklaustųjų, pripažįstančių vairavimo kultūros svarbą, buvo tokių, kurie pažeidžia eismo taisykles?
A. Gimbickas: Buvo įdomu, kad apie kultūros svarbą kalbėjo ir tie vairuotojai, kurie nepažeidžia arba labai retai pažeidžia eismo taisykles, ir tie, kurie jas pažeidžia gana dažnai. Vadinasi, ir vieni, ir kiti sako, kad kelių eismo saugumo kultūros kėlimas yra vienas iš pagrindinių saugumo garantų.
– O ką dalyvavusieji apklausoje sako apie didesnes baudas ir budinčius pareigūnus?
A. Gimbickas: Čia irgi labai įdomus klausimas. Apklausos duomenimis, baudos nėra pagrindinis dalykas, kuris užtikrintų saugumą. Kad baudos svarbios, atsakė maža dalis respondentų. Tačiau kai prieš metus klausėme, ar sumažinate greitį žinodami, kad šalikelėje stovi pareigūnai, rezultatai buvo visai kiti – tada didžioji dalis pristabdydavo, jeigu matydavo stovinčius policininkus.
– Ar apklausoje buvo pasiūlymų, kaip kelti vairavimo kultūrą?
A. Gimbickas: Buvo kalbama apie techninę įrangą, kameras, greičio matuoklius, tačiau tai daugiau susiję su saugumo, o ne kultūros kėlimu. Konkretaus klausimo, kaip kelti eismo kultūrą, nebuvo.
– Dalyvavusieji apklausoje teigė, kad labiausiai eismo saugumą padidintų aukštesnė vairavimo kultūra, o ne didesnės baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus ar daugiau patruliuojančių pareigūnų. Pone Samulevičiau, ką rodo pareigūnų praktika? Kokią įtaką daro griežtesnės baudos ir daugiau kelių patrulių?
Tačiau yra vienas trūkumas. Baudų sugriežtinimas daro trumpalaikį poveikį. Praėjus kiek laiko, dalyviai pripranta prie tvarkos ir efektyvumas pradeda blėsti, todėl nuolatos reikia naujovių. Be abejo, kiekvienoje sankryžoje ir kelyje patrulių nepristatysime, bet jeigu žmogus žino, kad kažkur šitoje kelio atkarpoje yra policijos ekipažas, jis privengia pažeisti taisykles ir važiuoja saugiai.
– Pone Samulevičiau, plika akimi matyti, kad sugriežtinimai davė rezultatų. Pavyzdžiui, retai pamatysi vairuotoją, kalbantį mobiliuoju telefonu, nebeliko neprisisegančių saugos diržų, vaikai vežami specialiose kėdutėse.
A. Samulevičius: Sutinku, kad retas kuris neprisisega saugos diržo ar vaiką veža nepritaikytoje kėdutėje, bet tai ne tik sugriežtinų baudų ar policijos akcijų rezultatas. Didžiulė švietėjiška kampanija, socialinė reklama, policijos akcijos davė bendrą rezultatą – žmonės priprato ir segasi saugos diržus, nes rūpinasi savo sveikata ir gyvybe.
– Taigi mandagumo taisyklėmis neišmokysi, ar ne?
A. Samulevičius: Sudėtinga pasakyti. Gal vieną grupę taip elgtis priverčia griežtesnės taisyklės, o kiti gyvena vadovaudamiesi bendromis elgesio normomis, paiso ir kelių eismo taisyklių, ir kitų reikalavimų, kultūringai elgiasi, todėl jiems baudos tikrai įtakos neturi. Bet vis tiek yra grupė žmonių, kuriems reikia sugriežtinti baudas, – kai kenčia piniginė, jie susimąsto.
– Ir pareigūnai, ir eismo dalyviai sutaria, ir apklausa rodo, kad saugumą keliuose pagerintų kiekvieno eismo dalyvio atsakomybė už savo veiksmus ir supratimas, kad kelyje esame ne vieni. Pone Samulevičiau, ką reikia daryti, kad viskas nesibaigtų tik gerais norais ir kalbomis?
A. Samulevičius: Eismo saugumas yra ta sritis, į kurią būtina nuolatos investuoti. Negalima atsipalaiduoti, kitaip visas indėlis nueis niekais. Reikia nuolat vykdyti švietėjišką veiklą apie saugų eismą, gerinti žmonių sąmoningumą ir supratimą, skatinti elgtis kitaip, ir tokiomis kompleksinėmis priemonėmis pasieksime norimą tikslą.
– Ar, pasižvalgęs po kelius, gatves, jūs matote pagerėjimą?
A. Samulevičius: Palyginti su tais laikais, kai transporto parkas buvo senesnis ir eismo dalyvių buvo mažiau, dabar eismo kultūra, žmonių tarpusavio bendravimas iš tikrųjų gerėja. Matyt, visuomenė tampa sąmoningesnė.
