Papasakojo, kaip išaiškina meluojančius vairuotojus

Praėjusiais metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 265 ir sužeisti 3 889 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 303 eismo įvykiai. Juose žuvo 45 žmonės, 408 sužeisti.

Kaip „Žinių radijui“ sakė Vilniaus Apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas, 2014 metais vien tik Vilniaus apylinkės teismas išnagrinėjo apie tūkstantį neblaivių vairuotojų bylų.

„Apibendrinant tokią statistiką, galima daryti išvadą, kad kategoriškai savo kaltę neigia ir išnaudoja visas procesines priemones atsakomybei išvengti apie 10 procentų vairuotojų, kurie sulaikomi neblaivūs. Kiekvienas žmogus turi teisę gintis taip, kaip jis mano esant reikalinga. Tačiau nesąžiningų gynybos priemonių naudojimas pasiteisina retai ar būna naudingas pažeidėjai tiek finansine, tiek procesine prasme“, – sakė A. Cininas.

Anot pašnekovo, esą daugelį tų pasakojimų, kuriuos vėliau teismai atmeta, teisėjai žino mintinai.

„Galėtume išskirti kelias tokių pasakojimų rūšis. Populiariausia versija – ne aš vairavau. Bet, pasakodami tokį naratyvą, vairuotojai turėtų žinoti, kad tai įrodinėdami, jie susidurs su įvairiomis procesinėmis kliūtimis. Jie turės sukurti tam tikrą „sąmokslo“ teoriją, norėdami įtikinti, kodėl teismas neturėtų tikėti kelių policijos ar liudytojų parodymais. Tokie bandymai labai retai pasiseka. Kita ypač tarp žinomesnių žmonių populiari gynybos priemonė, kurią galėtume pavadinti „gudobelių ekstrakto vartojimas“. Įstatymui visiškai nesvarbu, dėl ko atsirado promilės kraujyje. Promilės yra promilės ir, kurdami tokią versiją, vairuotojai turėtų žinoti, kad tai neatleis jų nuo atsakomybės“, – pasakojo teisėjas.

Dar viena dažnai pasitaikanti versija, anot A. Cinino, yra vadinamasis „force majeure“.

„Vairuotojai bando įtikinti teismą,kad susidarė kažkokios neišvengiamos aplinkybės, dėl kurių teko vairuoti išgėrus. Pagal suformuotą praktiką, tam, kad būtų konstatuotas neišvengiamas būtinumas vairuoti, teismas turi nustatyti 5 aplinkybes. Viena iš jų ta, kad pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Sutikime – sunku patikėti,kad Vilniuje, su jo infrastruktūra, automobilių gausa, gali susiklostyti tokios aplinkybės, kad neblaiviam vairuotojui būtų vienintelė išeitis sėsti už vairo. Ir dar vienas naratyvas – dėl alkotesterio netikslių matavimų. Tie vairuotojai, kurie kritiškai vertina savo poelgį ir duoda atvirus parodymus teismui, dažniausiai sulaukia švelnesnių nuobaudų, nes teismas atsižvelgia į lengvinančias aplinkybes. Tokiems vairuotojams teismas, sakysim, atsižvelgęs į sunkią finansinę padėtį, išdėsto baudų vykdymą. Beje, teismas turi teisę grąžinti vairuotojo pažymėjimą, praėjus pusei teismo nustatyto teisių atėmimo termino“, – sakė A. Cininas.