Nepatyrusių vairuotojų pageidavimas: padidinkite leistiną greitį

 (250)
Šiek tiek prakutę vadinamieji „kleveliai“, kurie dar neturi dvejų metų automobilių vairavimo patirties, nori važinėti greičiau, nei dabar jiems leidžia Kelių eismo taisyklės. „Nesąmonė yra dardėti 70 km/val. greičiu, bet tokios taisyklės. Valdžia galėtų ką nors sugalvoti, kaip nors patikrinti jau šiek tiek patirties turinčius žalialapius ir leisti jiems važiuoti tokiu greičiu, kokiu važiuoja visi vairuotojai“, – pokyčių nori „kleveliai“.
Klevo lapas, asociatyvi nuotr.
© DELFI (P.Sadausko nuotr.)

Bijo baudų

Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog dvejų metų patirties neturintys vairuotojai valstybinės reikšmės keliais gali važiuoti 70 km/val. greičiu, o autostradoje – 90 km/val.. Kitiems vairuotojams atitinkamai leistinas maksimalus greitis yra 90 km/val. ir 130 km/val. vasarą bei 110 km/val. žiemą.

„Suprantu, kad pirmaisiais vairavimo mėnesiai „kleveliams“ tikrai turi galioti greičio ribojimas, nes vairuotojai dar nepatyrę, dar nelabai pažįsta savo automobilį, yra daug kitų niuansų. Tačiau po metų patirties jau yra daug daugiau, todėl nelogiška, kad vis tiek turiu važiuoti 70 km/val. greičiu, o autostradoje – 90 km/val. Labai bijau baudų, todėl tikrai laikausi tų greičio ribojimų ir labai laukiu, kada jau turėsiu dvejų metų vairavimo patirtį, gausiu nuolatinį vairuotojo pažymėjimą ir galėsiu normaliai važinėti“, – teigė pusantrų metų vairavimo patirtį turintis Benas.

Kiek daugiau nei metus vairuojanti Živilė jam pritarė, kad greičio ribojimas vadinamiesiems „kleveliams“ yra kančia.

„Atvirai prisipažinsiu, kad tik kokius pirmus tris mėnesius laikiausi taisyklių ir greičio neviršijau. Dabar tais keliais, kur leidžiama važiuoti 90 km/val. greičiu, tiek ir paspaudžiu, o autostradoje vasarą tikrai nevažiuoju lėčiau nei 120 km/val. Žiemą, aišku, greitis labai priklauso nuo oro sąlygų, kelio dangos būklės. Manau, kad kiekvienas turime būti sąmoningas ir pats nuspręsti, ar jau esame pasirengę važiuoti greičiau, nei leidžiama „kleveliams“. Tuose keliuose, kurių nepažįstu, važiuoju 70 km/val. greičiu, nes man svarbiausia jaustis saugiai ir nekelti pavojus kitiems eismo dalyviams“, – kalbėjo Živilė.

Tikisi neįkliūti

Paklausta, ar viršydama greitį ji nebijo baudų ir to, kad už greičio viršijimą dar reikėtų iš naujo laikyti egzaminą gauti vėl laikiną vairuotojo pažymėjimą, pašnekovė prisipažino, kad baimės pojūtis egzistuoja, tačiau, anot jos, realiai vertinant situaciją, tikimybė įkliūti nėra didelė.

„Aišku, kad suprantu, jog rizikuoju. Tačiau prie kelių, autostrados pastatyti fotoaparatai juk fotografuoja automobilio priekį, todėl jei leistino greičio neviršiju, jie nefiksuoja, jog važiuoja „klevelis“ ir viršija greitį. Taip pat yra ir su pareigūnais, kurių kartais sutinku keliuose. Jie matuoja atvažiuojančių automobilių greitį ir juk nemato, kad man ant galinio lango užklijuotas klevo lapelis.

Labiausiai bijau nepažymėtų pareigūnų automobilių, kurie matuoja greitį. Jiems, matyt, lengviausia įkliūti, bet, laimė, kol kas su pareigūnais dar neturėjau jokių pokalbių apie greičio viršijimą. Leistino maksimalaus greičio niekada neviršiju. Viršiju tik tą, kuriuo leidžiama važiuoti „kleveliams“, – pabrėžė Živilė.

Ir ji, ir Benas yra įsitikinę, jog dvejų metų vairavimo patirties neturintiems vairuotojams galėtų būti rengiami specialūs egzaminai, kuriuos išlaikius, būtų galima važiuoti ne „klevelių“ greičiu, o tokiu, kaip kiti eismo dalyviai.

„Pavyzdžiui, vairuotojas turi vienerių metų vairavimo patirtį. Jis nueina, tarkime, į „Regitrą“, ten jį įvertina, kaip jis per tuos metus patobulėjo. Jei viskas gerai, tada suteikiamas leidimas važiuoti normaliu greičiu“, – samprotavo pašnekovai.

„Žalialapiai“ – pavojingiausi

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas teigė, jog toks dvejų metų vairavimo patirtį neturinčių vairuotojų pasiūlymas yra logiškas ir svarstytinas.

„Manau, jog visai tikslinga galvoti apie tokį papildomą egzaminą, kurį išlaikę vairuotojai, nors ir yra „žalialapiai“, galėtų važiuoti greičiau, nei jiems dabar leidžiama. Tačiau pas mus problema ta, kad visi papildomi egzaminai kainuoja, o tada prasidėtų nepasitenkinimas dėl kainų, dėl to, kad reikia mokėti. Tačiau toks „klevelių“ siūlymas išties yra svarstytinas“, – teigė N. Abukauskas.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

Anot jo, didžiausia problema ta, jog ne visi „kleveliai“ laikosi nustatytų taisyklių ir dažnai viršija jiems leistiną greitį.

„Yra taisyklės ir jų reikia laikytis. Jei visi laikytųsi taisyklių, tada greičiau išryškėtų problema, kurią reikia spręsti, tada būtų galima žiūrėti, ką reikia tobulinti. Dabar vieni „žalialapiai“ važiuoja 70 km/val. greičiu, kiti rizikuoja ir greitį viršija. Vyrauja anarchija, todėl negalime identifikuoti problemos, ar tas greičio ribojimas tikrai sukelia nepatogumų“, – kalbėjo N. Abukauskas.

Jo teigimu, greičio ribojimas „kleveliams“ sugalvotas ne šiaip sau, o dėl jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumo.

„Pirmieji dveji vairavimo metai yra patys pavojingiausi. Statistikos duomenimis, daugiausia avarijų sukelia „žalialapiai“ ir būtent tie, kurie įsitikinę, kad vairuoja puikiai, kad gali sau leisti važiuoti greičiau. Taigi, tas greičio ribojimas sugalvotas ne šiaip sau“, – tvirtino N. Abukauskas.

Leistiną greitį padidino

Jis pabrėžė, jog greitis turi įtakos ne tik grėsmei sukelti eismo įvykį, bet ir jo pasekmėms.

„Įsivaizduokime, jei susiduria du automobiliai, kurie važiuoja 10 km/val. greičiu. Tuomet sužalotų žmonių nebus, nelabai nukentės ir pačios mašinos. Tačiau jei susiduria automobiliai, kurie važiuoja 90 km/val. greičiu, pasekmės būna daug liūdnesnės ir net tragiškos“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau jis pripažino, jog yra ir kita medalio pusė. Jei eisme dalyvaujantys automobiliai juda labai skirtingais greičiais, tuomet taip pat išauga avarijų tikimybė.

„Pavyzdžiui, vasarą „žalialapis“ autostradoje važiuoja 90 km/val. greičiu, o patyręs vairuotojas – 130 km/val.. Toks greičių skirtumas gali turėti įtakos įvykti avarijai. Kažkada, jei tiksliai pamenu, buvo taip, kad ir autostradoje „žalialapiai“ galėjo važiuoti 70 km/val. greičiu. Būtent dėl tų itin didelių greičių skirtumų galiausiai „kleveliams“ autostradoje leista važiuoti 90 km/val. greičiu, kad būtų mažesnė avarijų tikimybė“, – tvirtino N. Abukauskas.

Jis linkėjo „žalialapiams“ laikytis taisyklių ir neviršyti greičio, bet padėkojo už pasiūlytą idėją dėl papildomo egzamino, kurį išlaikę „kleveliai“ galėtų važiuoti greičiau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Eismo kultūra ir patarimai

Keliaujančius į užsienį gali nustebinti ir automobilio žibintams keliami reikalavimai (11)

Atostogų pikui įsibėgėjant vis daugiau Lietuvos gyventojų keliauja į užsienį, dalis jų renkasi kelionę nuosavu automobiliu. Pasirinkusiems tokį keliavimo būdą ekspertai rekomenduoja pasilikti pakankamai laiko pasiruošimui – suplanuotas turi būti ne tik kelionės maršrutas, bet ir paruoštas automobilis, atsižvelgus į reikalavimus svečiose šalyse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Patikra atskleidė nusikalstamai atsainaus remonto pasekmes (15)

Techninė apžiūra atskleidė nusikalstamai atsainaus remonto pasekmes. Defektas automobilyje, kurį remonto dirbtuvės išleido į kelią po nerūpestingo meistrų darbo, galėjo baigtis tragiškai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Laimei, kelią liūdnoms pasekmėms užkirto techninė apžiūra.

Spręs parkavimo problemas prie Kauno klinikų (6)

Pastatyti automobilį greta Kauno klinikų daugeliui vairuotojų – tikras išbandymas. Pacientams ir juos lydintiems asmenims atvykusiems į didžiausią gydymo įstaigą šalyje, nuolat tenka susidurti su parkavimo problemomis.

Sukūrė žmogų, išgyvensiantį avarijas (27)

Susipažinkite su Grahamu. Kaip teigia jo kūrėjai, Grahamo kūnas specialiai pritaikytas išgyventi net ir šiurpiausią avariją. Neįtikėtinai tikroviška ir šiurpoka skulptūra sukurta ir pagaminta naujai Australijos saugos keliuose kampanijai.

Vasariškos grėsmės, galinčios patuštinti piniginę

Galingos liūtys lietuvišką vasarą yra dažnas reiškinys, be to dažnai užklumpantis visai netikėtai. Gausus lietus, kruša ir juos neretai lydintys stiprūs vėjai gali ne tik gerokai sugadinti nuotaiką iš namų išėjusiems be skėčio, tačiau ir pridaro rūpesčių staiga liūties užkluptiems automobilių vairuotojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Facebook draugai