Įvardijo didžiausią „Via Baltica“ problemą: išsispręs negreit

 (31)
Didžiausia automagistralės „Via Baltica“ problema yra ta, kad šį kelią naudoja pėstieji, dviratininkai, sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, ūkio transportas ir kiti, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Egidijus Skrodenis.
"Via Baltica" kelias
"Via Baltica" kelias
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

„Greičių ir masių skirtumai sukelia visas pavojingas situacijas. Važiuojantys tranzitu nori keliauti greitai ir be trukdžių, o vietiniam eismui – autobusams, pėstiesiems, žemės ūkio technikai – reikia kirsti šį kelią“, – aiškina E. Skrodenis.

„Via Baltica“ – viena intensyviausių Lietuvos magistralinių kelių arterijų, joje užfiksuojama daugiausiai krovininių transporto priemonių, ir jų srautai kasmet auga. Šis kelias yra ir vienas avaringiausių – skaičiuojama, kad per aštuonerius metus „Via Baltica“ koridoriuje įvyko daugiau kaip pusė tūkstančio eismo įvykių, per kuriuos žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai.

Sutramdyti niūrią statistiką stengiamasi rekonstrukcija

„Via Balticos“ magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcija prasidėjo praėjusių metų rudenį. Ji bus vykdoma keliais etapais.

Per pirmąjį etapą Kauno rajone esančius kelio ruožus nuo 17,34 iki 23,40 km (dešinėje pusėje) ir nuo 21,84 iki 23,40 km (kairėje pusėje) numatoma rekonstruoti į automagistralės kategoriją: perdaryti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km), viaduką virš geležinkelio Mauručiuose (22,70 km) ir tunelinį viaduką (23,10 km).

Taip pat žadama įrengti triukšmą slopinančias sienutes ir kelio apšvietimą, jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviratininkų taką, atnaujinti inžinerinius tinklus.

„Šiuo metu yra tvarkomas ruožas Kauno rajono savivaldybės ribose. Šiame ruože kai kur jau yra 4 eismo juostos, bet buvo ribojamas greitis dėl šalia esančių gyvenamųjų teritorijų. Dabar šiame ruože yra daromas jungiamasis kelias, statomi pėsčiųjų viadukai, nes žmonės vaikščiodavo per šį kelią į autobusų stoteles“, – darbus pristatė E. Skrodenis.

"Via Baltica" kelias
"Via Baltica" kelias
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Šiuos darbus planuojama baigti kitų metų vasarą. Kaip teigia E. Skrodenis, konkurso metu vienas iš kriterijų buvo įgyvendinimo laikotarpis, o šiuo metu yra technologinė pertrauka. Statybos darbus tikimasi atnaujinti kovą ar balandį – tai priklausys nuo oro sąlygų.

Antrojo etapo darbai taip pat turėtų prasidėti šiemet. Projekto sutarties darbų viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas atliks kelio A5 ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km (Kazlų Rūdos rajonas) rekonstrukciją į automagistralės kategoriją.

„Pirkimo procedūros vyksta, ir pirmasis kvalifikacijos bei ekonominio naudingumo etapas yra praėjęs, eilė sustatyta. Penktadienį tikimės atplėšti vokus su kainomis. Tuomet, kai įvertins komisija, bus galima pasirašinėti sutartį. Jei nebus skundų ir teismų, kas dabar dažniausiai būna, nuo pavasario galėsime tvarkyti kitus 10 km“, – LRT.lt kalbėjo E. Skrodenis.

Iki 2017 m. pabaigos taip pat planuojama rekonstruoti kelio ruožus, esančius Prienų (23,40–35,40 km) ir Marijampolės (45,15–56,83 km) rajonuose (šiuo metu vyksta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra).

Planuojama darbų pabaiga – 2018-ieji, tačiau, kaip teigia LAKD direktorius, tai priklausys ir nuo finansavimo. Jei finansavimo šaltinių atsirastų, realu, kad keturių eismo juostų greitkelis iki 2018 m. pabaigos pasiektų Marijampolę.

Nesaugu, nes visi naudojasi keliu

Portalas LRT.lt LAKD direktoriaus E. Skrodenio pasiteiravo, kaip po rekonstrukcijos gali pasikeisti avaringumo statistika.

„Via Baltica“ maršrutas driekiasi ir per esamus kelius, ir per naujas teritorijas. Didžiausia problema yra ta, kad šį kelią naudoja pėstieji, dviratininkai, sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, ūkio transportas ir kiti.

Tuomet atsitinka taip, kad greičių ir masių skirtumai sukelia visas pavojingas situacijas. Važiuojantys tranzitu nori keliauti greitai ir be trukdžių, o vietiniam eismui – autobusams, pėstiesiems, žemės ūkio technikai – reikia kirsti šį kelią“, – aiškina E. Skrodenis.

Avarija "Via Baltica" kelyje
Avarija "Via Baltica" kelyje
© Lietuvos automobilininkų sąjungos nuotr.

Kaip teigia LAKD direktorius, šiais projektais vietinį eismą norima iškelti į šalia esančius lygiagrečius kelius, o „Via Baltica“ atlaisvinti tranzitiniam eismui.

Viešina vaizdo įrašus, pareigūnai atlieka reidus

Reaguodama į visuomenės pasipiktinimą sukėlusį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidos priemonėse paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti itin pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejai kelyje „Via Baltica“, Lietuvos kelių policijos tarnyba ypatingą dėmesį praėjusią savaitę skyrė patruliavimui magistraliniame kelyje E67, besidriekiančiame per tris Lietuvos apskritis.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejams, taip pat eismo saugumui įtaką darantiems pažeidimams išaiškinti.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai policinės priemonės kelyje „Via Baltica“ metu nustatė 96 Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, 36 atvejus, kai buvo nesilaikoma kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, pastebėtas neleistinas įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, neatsargus lenkimas, kiti pavojingi pažeidimai. Be to, buvo nustatyta 13 pėsčiųjų padarytų KET pažeidimų, penki asmenys vairavo dviračius būdami neblaivūs.

Per savaitę trukusią policinę priemonę pareigūnai nustatė 10 pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų, o paskutinę tokios priemonės dieną Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnams patiems teko imtis veiksmų pavojui kelyje išvengti dėl netikėtai ir pavojingai lenkimo manevrą pradėjusio automobilio „Mazda Premacy“ vairuotojo.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad pavojingas ir chuliganiškas vairavimas užtraukia vairuotojams baudą nuo 115 iki 579 eurų, kartu atimama teisė vairuoti nuo 3 mėnesių iki 2 metų.

2015 metais kelyje „Via Baltica“ įvyko 271 eismo įvykis, žuvo 19 žmonių, 56 žmonės buvo sužeisti. Dažniausia tragiškų eismo įvykių priežastis šiame kelyje – įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, neįsitikinus, kad tai saugu, leistino greičio viršijimas, lenkimo taisyklių pažeidimas, neatsargus išvažiavimas iš šalutinio kelio. Nemažai eismo įvykių įvyksta ir pėstiesiems pažeidžiant KET reikalavimus.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Eismo kultūra ir patarimai

Įspūdingų automobilių avarija Palangoje įžiebė diskusiją (98)

Dažnas pastebi – Palangos gatvėmis sukiojasi kur kas brangesni automobiliai nei, tarkime, gretimoje Kretingoje. Nenuostabu, juk į kurortą pailsėti, papramogauti suguža įvairaus plauko turistų. Praėjusį savaitgalį Palangoje vykusios lenktynės brangių automobilių šeimininkų priviliojo dar daugiau. Tai ir lėmė „holivudišką“ įvykį.

Dviratis prieš automobilį: 5 pavojingiausios situacijos (1)

Nors ant dviračių sėdantys gyventojai dažniausiai yra įsitikinę, kad keliauti šia transporto priemone yra visai nepavojinga, tačiau dviratininkų sužalojimų statistika rodo ką kita. Į nelaimingus atsitikimus dviratininkai Lietuvoje patenka dar dažnai, o labiausiai minantys pedalus nukenčia po susidūrimų su automobiliais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po galingos liūties – kauniečių radybos ir dalybos feisbuke (22)

Ketvirtadienio popietę smarkiai liūčiai nuplovus Kauną vakare socialiniuose tinkluose pasipylė skelbimai apie pamestus arba atrastus automobilių registracijos numerių ženklus. Vienoje populiarioje tarp kauniečių feisbuko grupėje galima aptikti bent septynias skirtingas numerių lenteles, rastas gatvėse ar šalia jų. Panašu, kad ne vienas automobilis buvo apsemtas „iki ausų“, o numerių ženklai pritvirtinti silpnokai.

Specialistų pasiūlymai dalį vairuotojų nemaloniai nustebins (13)

Ant plauko kabėjęs daugelio Klaipėdos pėsčiųjų perėjų likimas pagaliau aiškus. Antradienį galutinai nuspręsta, kurias jų naikinti, kurias - apšviesti. Numatyti ir šių darbų terminai - vieni bus atliekami dar šiemet, kiti - 2017 ar 2018 metais. Klaipėdiečiai gali būti nustebinti (kai kurie - galbūt nemaloniai) ir pokyčiais kai kuriose miesto gatvėse, pavyzdžiui, naujais šviesoforais iki šiol jų neregėjusiose vietose.

Suskaičiavo, kiek lietuviai išleidžia automobilio remontui ir priežiūrai (43)

Didžioji dalis – 74 proc. – Lietuvos vairuotojų automobilio techninei priežiūrai ir remontui kasmet išleidžia iki 500 eurų. Šalies vairuotojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 40 proc. vairuotojų rūpinasi savo automobiliu iškart šalindami net smulkius jo gedimus, o beveik pusė apklaustųjų automobilį prižiūri į jo baką pildami tik kokybiškus degalus.
Facebook draugai