Dar prieš referendumą, o ir iškart po jo ekspertai perspėjo Didžiosios Britanijos valdžią – pasakymas „Ne“ šalies ekonomikai nepraeis be pasekmių. Tačiau nuo Europą šokiravusios birželio 23-iosios iki dabar pat buvo savotiškas veiksmų vakuumas – jokių svarbių sprendimų ekonomikos srityje nesiėmė nei šalies Vyriausybė, nei verslo atstovai.
Ką reiškia „garantijos“?
Tad koncernas „Nissan“ šiomis dienomis tapo pirmuoju verslo banginiu, sulaužiusiu tylą – japonai pranešė padidinsiantys investicijas į Sanderlende esančią savo gamyklą. Tiesa, po to, kai britų vyriausybė jiems pažadėjo „paramą ir garantijas“.
Kas slepiasi po tais dviem žodžiais, valdantieji kol kas neatskleidė. Dar anksčiau „Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas teigė, jog prieš 4 mlrd. svarų dydžio investicijas jam reikia garantijų dėl eksporto tarifų, galimai padidėsiančių Britanijai palikus Europos bendriją, kompensavimo.
Maža to – šaltiniai tikina, esą japonai net pagrasino apskritai uždaryti gamyklą, jei nesulauks paramos.
Aišku viena – šalies ekonomikai „Nissan“ gamykla Sanderlende, didžiausia tokio pobūdžio gamykla visoje saloje, yra ypač svarbi. Čia pagaminama trečdalis visų JK surenkamų automobilių, ir 55 proc. jų eksportuojami į kitas ES šalis.
Pranešama, kad „Nissan“ patvirtino savo planus Sanderlende gaminti naujos kartos „Qashqai“ modelį ir SUV klasės visureigį „X-Trail“, o priėmus šį investicinį sprendimą esą išnyko pavojus dėl 7 tūkst. darbo vietų gamykloje. Be to, su gamykla netiesiogiai susiję dar 28 tūkst. darbo vietų, pavyzdžiui, tiekimo srityje.
Britų premjerė Theresa May pavadino šį pranešimą „fantastiška naujiena“, pridurdama: „Toks pasitikėjimas rodo, kad Jungtinė Karalystė atvira verslui.“
Ragina neskubėti
Tačiau ne visi ekspertai nusiteikę taip beatodairiškai optimistiškai. Vienas garsiausių Japonijos verslo strategų Kenichi Ohmae teigia, kad investicijos JK sumažės, ir jis pataria bendrovėms neskubėti. Anot specialisto, „Nissan“ sprendimas gaminti du naujus modelius Sanderlende yra „nedidelės reikšmės vienos bendrovės sprendimas“.
„Nemanau, kad kitos bendrovės seks jos pavyzdžiu“, – pridūrė jis.
K. Ohmae dar devintojo dešimtmečio pradžioje patarė automobilių gamintojai „Nissan“ įkurti Jungtinėje Karalystėje savo pagrindinę gamyklą Europoje. Dabar jis abejoja, ar eksporto apimtys iš Sanderlendo augs tokiais pat tempais, kaip prieš referendumą dėl narystės ES narystės: „Tai tik JK vyriausybės pareiškimas. Palaukime ir pamatysime.“
Kitoms bendrovėms K. Ohmae pataria: „Mes neturime pakankamai informacijos, kad pateiktume pagrįstą vertinimą. Todėl, kol galutinė situacija JK yra neapibrėžta, patariu bendrovėms neskubėti tol, kol paaiškės šalies kursas ir kol bus parengtos „Brexit“ sąlygos – vadovaujantis ne tik tuo, ką sako JK vyriausybė, bet ir tuo, ką sako ES. Kol paaiškės galutinė JK forma ir pavidalas, mums teks susilaikyti nuo investicinių sprendimų.“
Turkijos modelis?
Kiti teigia, jog britų valdžios nuolaidos „Nissan“ koncernui išduoda siekį švelninti galimas neigiamas referendumo pasekmes – esą norima įgyvendinti „lankstų „Brexit“ variantą. O JK ekonomikos sekretorius Gregas Clarkas pareiškė, kad dėl laisvos prekybos bus deramasi su visomis 27 likusiomis ES šalimis.
„Mūsų tikslas – garantijos, kad turėsime priėjimą prie visų ES rinkų be jokių tarifų ir biurokratinių kliūčių“, – teigė jis BBC televizijai.
Vienas iš galimų modelių – Turkijos. Ši šalis nėra ES narė, tačiau prekiauja su bendrija laisvai. Tiesa, jei tokia sutartis būtų sudaryta ir su JK, pastaroji prarastų galimybę laisvai prekiauti su Indija ir Kinija – rinkomis, kurios Britanijai taip pat yra labai svarbios.
Paramos nori ir kiti
Nacionalinio socialinių ir ekonomikos tyrimų instituto atstovas Jonathanas Portesas pastebėjo, jog beveik visa JK automobilių pramonė priklauso užsienio kompanijoms, tad esą sunku įsivaizduoti, kad ir kiti jos dalyviai nepareikalaus lengvatų.
Taip ir atsitiko. Pavyzdžiui, „Ford Europe“ vadovas Jimas Farley'is pareiškė, jog bet kokios formos Britanijos vyriausybės pagalba, taikoma eksportui į ES šalis, privalo galioti visai automobilių pramonei.
„Ford“ Britanijoje negamina automobilių, tačiau turi dvi dideles variklių gamyklas, kuriose pernai surinkta net 2,4 mln. motorų.
Taip pat mano ir „Nissan“ konkurentė „Honda“. Pasak šio koncerno viceprezidento Seiji Kuraishi, „Honda“ neprašė JK vyriausybės jokios paramos, tačiau, jo nuomone, garantijos, suteiktos „Nissan“ koncernui, turėtų galioti ir kitiems automobilių gamintojams. Tokią pačią poziciją išreiškė ir „Toyota“ bei „Land Rover Jaguar“ atstovai.
Lygiateisiškumo principui pritaria ir politinė opozicija.
„G. Clarkas privalo parlamentui paaiškinti, ką jis pažadėjo „Nissan“ koncernui ir kaip planuoja palaikyti visos šalies ekonomiką, – perspėjo Leiboristų partijos atstovas Clive'as Lewisas. – Jei jūs nepasiūlėte saldainiuko „Nissan“ kompanijai, ką tada slepiate? O jei „Nissan“ suteiktos garantijas galima pritaikyti visam automobilių pramonės sektoriui, tą privaloma padaryti.“
O buvusi JK ekonomikos ministrė Anna Soubry paragino valdžią užtikrinti, kad galimi automobilių pramonės atstovų nuostoliai dėl eksporto tarifų padidinimo nebūtų kompensuojami mokesčių mokėtojų pinigais.
