Netinkamo naudojimo draudimo įstatymas (vok. Zweckentfremdungsverbot) svarstyti pateiktas 2014 m., o įsigaliojo nuo šių metų gegužės 1 d. Būstų savininkams vis dar leidžiama nuomoti atskirus kambarius per „Airbnb“ sistemą, tačiau nuo šiol Berlyne draudžiama nuomoti visą butą ar namą.
Už urbanistinę Berlyno plėtrą atsakingas Andreasas Geiselis teigė, kad šis įstatymas – tai būtinas ir praktiškas instrumentas išlaikyti prieinamas apgyvendinimo paslaugas, rašo theverge.com.
Nors nuomos kainos Berlyne vis dar ganėtinai nedidelės lyginant su kitais Europos didmiesčiais, vis dėlto nuo 2009 iki 2014 m. nuomos kainos šiame mieste padidėjo 56 proc. „Airbnb“ ir kitos panašiems tikslams skirtos svetainės prisidėjo prie to, kad vis daugiau Vokietijos sostinės būstų savininkų pirmenybę teikia trumpalaikei nuomai, o tai mažina ilgalaikio būsto ieškančių nuomininkų pasirinkimą. „Esu pasiryžęs sugrąžinti šiuos netinkamai naudojamus butus Berlyno žmonėms ir naujai čia atvykstantiesiems“, - patikino A. Geiselis.
Panašių kaltinimų „Airbnb“ sulaukė JAV Niujorko ir San Francisko miestuose, tačiau praėjusiais metas buvo atmestas siūlymas apriboti trumpalaikę nuomą. Kai kuriuose kituose Europos didmiesčiuose taip pat imta siekti griežtesnio šių paslaugų reglamentavimo, o Paryžiuje 2015 m. per „Airbnb“ sistemą būstą nuomai susirandantiems turistams imtas taikyti specialus mokestis.
Berlynas ragina gyventojus anonimiškai pranešti apie asmenis, pažeidžiančius naująjį įstatymą. Kaip rašo „The Independent“, prieš įsigaliojant naujajam įstatymui trumpalaikės nuomos pasiūlymų „Airbnb“ svetainėje skaičius sumažėjo 40 proc.
„Berlyno gyventojai nori aiškių ir paprastų taisyklių dėl dalijimosi namais, kad toliau galėtų dalintis savo pačių namais su svečiais, - teigiama „Airbnb“ išplatintame pranešime. – Toliau raginsime Berlyno valdžios atstovus išgirsti miesto gyventojus, sekti kitų didžiųjų miestų – Paryžiaus, Londono, Amsterdamo ar Hamburgo – pavydžiu ir sukurti naujas aiškias taisykles žmonėms, besidalijantiems savo pačių namais.“
