Spragos išlieka
Vienas išliekančių aktualių neaiškumų – naujojo įstatymo nuostatos aiškiai nereglamentuoja situacijų, kai obligacijas išleidusi bendrovė paskelbia bankrotą, kaip buvo, pavyzdžiui, „Snoro“ atveju. Projekte nenustatyta, ar tokiose situacijose šio įstatymo nuostatos lieka galioti, ar obligacijų savininkų patikėtinis turi ir toliau vykdyti savo pareigas, atstovaudamas kreditorių interesams. Šie įstatymo projekto neaiškumai palieka tokių problemų sprendimą praktikai, nors jos, atsižvelgiant į jau įvykusias pamokas, galėjo būti sprendžiamos būtent šiame įstatyme.
Taip pat įstatymo projektas nenumato ribojimo obligacijų savininkų patikėtiniu skirti finansų maklerio įmonę, organizavusią bendrovės obligacijų platinimą, kaip buvo padaryta „Snaigės“ ar „Agrowill Group“ atvejais. Tai galima laikyti įstatymo trūkumu, nes paliekama galimybė kilti obligacijų savininkų patikėtinio interesų konfliktui ir užprogramuojamas tokio asmens neveiksmingumas, ginant kreditorių interesus.
Dabartiniai teisiniai trūkumai
Šiuo metu obligacijų savininkų interesų santykiuose su obligacijas išleidusia bendrove gynimo teisinio reguliavimo praktiškai nėra arba jis yra labai fragmentiškas. Galiojančiame Akcinių bendrovių įstatyme yra nustatytos tam tikros obligacijų savininkų teisės, (pavyzdžiui, obligacijų savininko, turinčio daugiau kaip 1/2 konkrečios emisijos obligacijų teisė nušalinti jų interesus ginantį viešosios apyvartos tarpininką), tačiau nenumatytas detalus šių teisių įgyvendinimo mechanizmas.
Kol kas nėra reglamentuota obligacijų savininkų susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka juose, nenustatytos obligacijų savininkų patikėtinio teisės ir pareigos. Dabartinio teisinio reguliavimo trūkumus išryškino finansų krizės metu išgarsėjusios obligacijų neišpirkimo istorijos, kai savo įsipareigojimų investuotojams neįvykdė „Agrowill Group“, „Snaigė“, taip pat daug obligacijų savininkų nukentėjo bankrutavus bankui „Snoras“.
Naujas įstatymo projektas – daugiau teisių
Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte yra reglamentuojama obligacijų savininkų susirinkimų šaukimo tvarka ir terminai, nustatyta sprendimų priėmimo procedūra. Kiekviena bendrovė, kuriai bus taikomas šis įstatymas, prieš išleisdama ir viešai platindama obligacijas, privalės sudaryti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku arba advokatų kontora (advokatu), kuri turės atstovauti obligacijų savininkų interesams.
Iki šiol patikėtiniais galėjo būti skiriamos tik finansų maklerio įmonės bei kredito įstaigos. Dėl mažo rinkoje veikiančių tokių subjektų skaičiaus obligacijas leidžiančios bendrovės kartais susidurdavo su sunkumais surandant kandidatą į patikėtinius. Jeigu priėmus šį įstatymo projektą tokias paslaugas bus leista teikti ir advokatų kontoroms ar pavieniams advokatams, rinkoje padidės konkurencija ir dėl to bendrovėms turėtų sumažėti obligacijų išleidimo kaštai. Iš kitos pusės, profesionalių teisininkų įtraukimas turėtų sustiprinti bendrovių kreditorių (obligacijų savininkų) interesų gynimą.
Šaukiamų susirinkimų tvarka
Pagal siūlomą projektą, obligacijų savininkų susirinkimų šaukimo iniciatyvos teisę turės obligacijų savininkų patikėtinis, obligacijas išleidusi bendrovė bei obligacijų savininkai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/10 balsavimo teisę suteikiančių obligacijų.
Sprendimai bus priimami balsavime dalyvaujančių obligacijų savininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl obligacijas išleidusios bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymo priemonių, kuriems bus reikalinga 3/4 balsų dauguma.
Interesų konfliktams užkertamas kelias
Nauju įstatymu taip pat siekiama užkirsti kelią interesų konfliktų atsiradimui, skiriant obligacijų savininkų patikėtinį, kas iki šiol nebuvo reglamentuojama. Įstatymo projekte numatyta, kad obligacijų savininkų patikėtiniu negalės būti skiriama pati obligacijas išleidusi bendrovė, taip pat obligacijas išleidusios bendrovės kontroliuojamos ar ją kontroliuojančios įmonės. Taip pat obligacijų savininkų patikėtiniais negalės būti obligacijas išleidusios bendrovės valdymo organo narys bei su jais susiję asmenys.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte yra numatyta galimybė šį įstatymą taikyti ne tik akcinių bendrovių viešai platinamoms obligacijų emisijoms. Uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organas, priimdamas sprendimą išleisti obligacijas, galės nuspręsti, jog obligacijų savininkams naujasis įstatymas taip pat bus taikomas. Iki šiol tokios galimybės įstatymai uždarosioms akcinėms bendrovėms nenumatė.
Nepaisant tam tikrų Vyriausybės pateikto įstatymo projekto trūkumų, obligacijų savininkų interesų apsaugos sureguliavimas atskiru įstatymu yra puiki iniciatyva. Seimui priėmus naująjį įstatymą, obligacijų savininkų teisių gynimas turėtų tapti skaidresnis ir efektyvesnis, o tai turėtų prisidėti prie alternatyvių finansavimo šaltinių populiarėjimo.