„Mes prašėme Vyriausybės atsižvelgti ir dar kartą patikslinti kitų metų ekonomikos augimo parametrus, nes nuo jų priklauso pajamos ir atitinkamos išlaidos, (biudžeto) deficitas. Ir jeigu tie parametrai bus patikslinti puse procentinio punkto ar visu punktu, gali tekti koreguoti ir pajamų planą ir antrame biudžeto svarstyme gali tekti ir išlaidas mažinti“, - sakė komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas.
Anot jo, Lietuva nelabai gali daugiau skolintis, nes yra užsibrėžusi biudžeto deficitą sumažinti iki 2,8 proc. BVP.
„Gali būti, kad teks peržiūrėti savo projekciją į blogesnę pusę, šiandien galiu pasakyti, kad tai teks padaryti, bet kol kas projekcijos ministerija dar nėra atnaujinusi. Pirmiausia, vienas dalykas yra makroekonominis scenarijus, prielaidos dėl tam tikrų dalykų, kitas dalykas - poveikis biudžetui (...) reikia žinoti, dėl ko yra keičiami rodikliai“, - sakė I. Šimonytė, anot jos, naujesni duomenys dėl ekonomikos augimo bus pateikti artimiausiu metu, įvertinus iš Europos Komisijos gautus duomenis.
Finansų ministerijos rugsėjo prognozėmis, kitais metais ūkis augs 4,7 proc., kuomet DNB bankas antradienį paskelbė pesimistiškesnes 2,5 proc. prognozes.
„Ne, nemanau, kad reikės koreguoti“, - į klausimą, ar dėl „Snoro“ perėmimo reikės koreguoti biudžetą, sakė finansų ministrai.
K. Glaveckas pabrėžė, kad dėl nacionalizuoto „Snoro“ išaugusi Lietuvos kredito draudimo kaštai, todėl brangsta skolinimasis, kas pareikalaus daugiau skolos aptarnavimo išlaidų biudžete.
„Turiu nuojautą, kad (biudžeto) korekcija gali būti. Negalima užsimerkti į tai, kad vyksta ES, Italijoje ir kitur, mūsų eksporto rinkose (...) įtampa neabejotina darys įtampą mūsų ekonomikai, kur 60 proc. priklauso nuo eksporto”, - kalbėjo komiteto vadovas.
Nepaisant to, Biudžeto ir finansų komitetas kitų metų išlaidas siūlo didinti 160 mln. litų, daugiau finansuojant teisėtvarkai, socialinei apsaugai, švietimui, rinkos priežiūros institucijoms bei Seimo išlaidas. Po pirmojo svarstymo ketvirtadienį kitų metų biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti, pakartotinis svarstymas planuojamas gruodžio 6-ą dieną. Anot K. Glavecko, visi Seimo komitetai ir komisijos kartu biudžetą siūlė išpūsti beveik 600 mln. litų.
Dabar svarstomame Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų - 7 mlrd. 241 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. litų. Prognozuojama, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos augs 9,5 proc., o valstybės biudžeto - 11 proc., palyginti su šių metų planu.
Išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 524,9 mln. litų, t. y. beveik 56,9 mln. litų daugiau nei 2011 metais. 2012 metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 9,4 mlrd. litų. Didžiąją dalį šios sumos (apie 6,2 mlrd. litų) sudarys lėšos, skirtos skolos grąžinimui.
2012 metais numatoma viešųjų finansų deficitą mažinti iki 2,8 proc. BVP ir tokiu būdu toliau mažinti skolinimosi poreikį bei siekti stabilizuoti valstybės skolos lygį žemiau 38 proc. BVP.
Daugiausia pajamų 2012 metais numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio - 9 mlrd. 325 mln. litų (apie 42,7 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų). Tai yra 12,9 proc. daugiau nei pagal patvirtintą 2011 metų planą.
Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 4 mlrd. 60 mln. litų - 10,8 proc. daugiau nei pagal patvirtintą šių metų planą.
Akcizų kitąmet numatoma surinkti 3 mlrd. 436 mln. litų (apie 15,8 proc. nacionalinio biudžeto pajamų), tai yra beveik tiek pat, kiek planuota surinkti šiais metais.
Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 1 mlrd. 328,4 mln. litų (6,1 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų) - 12,7 proc. daugiau, palyginti su 2011 metų planu.
