Ankstesnieji antropologai, kurie vengė pastebėti tokį ritualų aspektą, šiuos realius seksualinius veiksmus vadino šokėjų atliekama lytinio akto imitacija. Pasak Kaberry (1939), tokių ritualų tikslas buvo moterims susivilioti vyrą ar meilužį, užsitikrinti jo dėmesį. Modernesnės interpretacijos (Povinelli, 1992) teigia, kad šiose ceremonijose būdavo net atimamos merginų nekaltybės.
Ritualų dalyviams pirmas merginos seksualinis patyrimas reikšdavo jos patekimą į bendruomenės suaugusiųjų pasaulį, priskyrimą kažkuriai giminei (Povinelli,1992). Taigi Australijos aborigenams socialiniai procesai, kurie produkuoja erotinius ritualinius žaidimus, paremti ir kultūrine ideologija, kurioje moterys išreiškia savo seksualumą, ir tikėjimu ritualo galia įtakoti žmogiškuosius instinktus.
Suaugusiųjų lytiniai santykiai
Žinios apie suaugusiųjų lytinius santykius išliko daugelio kultūrų aprašymuose. Jų praktikavimas yra glaudžiai susijęs su idėjomis apie brandą, seksualumo sampratą ir nekaltybę. Tokiose visuomenėse kaip Kung San, Kalahari dykumoje, Pietų Afrikoje, vaikai ir suaugę užsiiminėjo tiek heteroseksualiais, tiek homoseksualiais žaidimais. Dėl kolonizacijos retas kuris iš minėtos bendruomenės dabar gyvena klajoklišką medžiotojų gyvenimą, tačiau viena kungų moteris, Nisa, papasakojo gyvenimo istoriją, kuri atskleidžia paslapties skraistę, dengusią šiuos suaugusiųjų lytinius žaidimus (Shostak, 1983).
Kung San tautelė gyveno mažomis giminių komunomis, kurios migruodavo priklausomai nuo liūčių ir galimybės rasti maisto. Šeimos neturėdavo daug turto ar nuosavybės. Suaugusiųjų pora dalindavosi mažu šiaudiniu būstu su savo vaikais. Tokiose kamarėlėse jie turėdavo laukti, kol vaikai užmigs, kad galėtų užsiiminėti seksu.
Suaugusieji tvirtino, kad nepalankiai žiūri į vaikų sekso žaidimus (greičiausiai tai buvo misionierių požiūris), tačiau kai vaikai darydavo tai, ką ir tėvai, tai būdavo lyg eksperimentavimas. Nisa atsiminė, kaip ji stebėdavo vyresnias merginas seksualiai žaidžiant vieną su kita, o vėliau, paaugusi, tą patį darė pati su savo draugėmis. Kai mergaitės paaugdavo, jos žaisdavo su berniukais, tačiau Nisa atsiminė, kad brendimo metu nenorėjo to daryti. Kaip ji vėliau sužinojo, visos merginos tuokėsi su berniukais, tačiau santuokinis guolis netapdavo vieninteliu ir neliečiamu tiek vyrams, tiek moterims.
Kung San bendruomenė savo suaugusiųjų lytiniuose santykiuose gebėjo suderinti seksą su tos pačios ir priešingos lyties partneriais. Tokia seksualumo samprata atsirado dėka socialinių-kultūrinių faktorių – lyčių lygiavertiškumo, šeimos ideologijos ir vaikystės apibrėžimo.
Kadangi šios bendruomenės nariai niekada neturėjo didelio turto ir paveldėjimo tradicijų, kurias įteisintų santuoka, jų ideologija partnerių atžvilgiu buvo labai laisvamaniška. Šeimose vedybinis partneris neturėjo daugiau teisių nei likusieji seksualiniai partneriai. Kungai manė, kad brandus amžius skirtas atskleisti savo seksualumui ir juo mėgautis. Taigi branda - tai lyg mokymosi metas, kuris veda į heteroseksualią santuoką, o seksualiniai žaidimai tarp moterų gali būti laikomi dalimi seksualinių eksperimentų.
Taigi seksualumo sampratų ir papročių įvairovė kitose etninėse grupėse yra labai gerokai didesnė nei dominuojančios baltųjų Europoje ar Amerikoje. Kaip matome, daug įvairių socialinių-kultūrinių faktorių konstruoja seksualumą – tai brendimo pažymėjimo ritualai, moterų draugystės institucijos, svarbūs socialiniai ryšiai, kultūrinės tradicijos vaikų atžvilgiu, taip pat lyties, religinės, santuokos ir šeimos ideologijos. Šie procesai seksualumui suteikia reikšmę ir sukuria kontekstą, kuriame šis realizuojamas.
Bus tęsinys
