Pernai už šaudymo į varnas organizavimą nemalonumų sulaukęs Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas šiais metais nusprendė nebesiimti jokių veiksmų, kad iš Panevėžio išbaidytų šiuos paukščius. Valdininkas tvirtina kreipęsis į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl leidimo medžiams genėti, tačiau pritarimo negavęs, prašęs rekomendacijų iš Ekologijos skyriaus, kaip būtų geriausia spręsti šį reikalą, bet patarimų nesulaukęs.
Todėl pats neišmanydamas, kaip padėti besiskundžiantiems gyventojams, besipiktinančiuosius varnų lizdais ir apdergtais šaligatviais sako dabar siunčiąs į Ekologijos skyrių. Tačiau iš jo žmonės vėl siunčiami atgal.
Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė tikina, kad minėtas klausimas Savivaldybėje yra perduotas Miesto ūkio skyriaus žinion, ir nesupranta, kodėl V.Trofimovas lyg tyčia liepia žmones eiti į jos vadovaujamą skyrių.
Proga pražiopsota
„Didesnės biurokratės už Z.Tverkutę nesu sutikęs“, – teigia inžinierius. Jis piktinasi, kad ekologė, užuot davusi prašytas rekomendacijas, atsiuntė tik sausą biurokratinį nieko vertą atsakymą:
„Vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.513 patvirtintos „Medžiojamųjų gyvūnų gausos regulaivimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos“ 5 punktu, dėl varninių paukščių gausos reguliavimo būdų, įrankių, priemonių bei jų taikymo laiko tinkamumo konkrečiu atveju sprendžia Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas“.
Jokio konkretaus pasiūlymo iš Z.Tverkutės V.Trofimovas sako neišgirdęs.
Anot Ekologijos skyriaus vedėjos, Europos Sąjunga yra priėmusi daugybę konvencijų, draudžiančių draskyti paukščių lizdus, šaudyti į juos, lieti vandens čiukšlėmis ar panašiai. Paukščius galima gąsdinti ir neleisti jiems ilgam apsistoti medžiuose tik tol, kol jie dar nėra susisukę lizdų.
Šį momentą, anot valdininkės, Miesto ūkio skyrius jau pražiopsojo. Nors įstodama į ES, Z.Tverkutės tvirtinimu, Lietuva yra pasižadėjusi laikytis visų aplinkosauginių teisės aktų bent 80 procentų, iš tikrųjų dauguma šalies savivaldybių ignoruoja tai ir kovoja su triukšmaujančiomis ir netvarką darančiomis varnomis įprastomis priemonėmis.
Siūlo kviesti varnų valgytojus
Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas miestas turi turėti savo gyvą veidą, o kaip sumažinti tos gyvybės daromus nepatogumus – ūkinė problema. Tiems, kurie bijo, kad paukščiai jų neapdergtų, valdininkė siūlo tiesiog nestovėti po ta šaka, ant kurios susuktas lizdas arba susirasti saugią užuovėją.
Bendradarbiauti su Miesto ūkio skyriumi šiuo klausimu Z.Tverkutė, atrodo, neketina.
Pastarasis pasiūlymas skirtas ir ties Ramygalos gatvės 59-uoju namu įkurtos miesto autobusų stotelės keleiviams. Jiems siūloma autobuso laukti po stogu.
Dažnai šioje stotelėje apsilankantis panevėžietis Petras Jasiūnas tiesiog niršta ant miesto valdininkų, nekreipiančių dėmesio į varnų žmonėms daromus nepatogumus. Anot vyriškio, jis ne kartą kreipęsis į Miesto ūkio skyrių ir vis girdėjęs atsakymą, kad nėra lėšų lizdams išardyti.
Bendravęs ir su ekologijos specialistais, tačiau nieko nepešęs. Prieš 10 metų žmogus prisimena pats įlipęs į vieną iš šių medžių, išardęs porą lizdų, todėl iki šio pavasario buvę ramu. Kai netoliese augantys medžiai buvo apgenėti, varnos iš jų persikraustė šalia stotelės.
„Pažiūrėkite, kas čia darosi: nuolat tie paukščiai prilaužo šakų, šaligatvis ir stotelę gaubiantis stogas tiesiog nukakoti. Man pačiam kartą kepurę, kitą kartą gerą puspaltį bestovint apdirbo. Siūliausi šaudyti į varnas: sako, negalima, būsiu nubaustas. Pikta, kad mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus Savivaldybė leidžia kam tik nori, tik mūsų pačių patogumui jų neturi“, – sako P.Jasiūnas.
Keleivė Meilė Tamoliūnienė pasiūlė, jos manymu, geriausią išeitį – pasikviesti varnų valgytojus: ir panevėžiečiams būtų gerai, ir gurmanai skanių patiekalų turėtų.
Valdininkai užsispyrę
Kad nėra lėšų susidoroti su varnomis, V.Trofimovas kategoriškai paneigė. Jis pripažįsta, kad šiuo metu gaunama daug gyventojų skundų dėl varninių paukščių keliamo triukšmo ir kitų nepatogumų.
Paukščiais skundžiasi miesto parko, senųjų kapinių lankytojai, jų prieigose esančių gyvenamųjų namų gyventojai.
Nors, V.Trofimovui paklausus, kokių galima imtis teisėtų varnų išgyvendinimo priemonių, Z.Tverkutė nurodė kreiptis į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, Miesto ūkio skyriaus specialistas mano, kad į jį turėtų kreiptis būtent Ekologijos skyrius, nes Miesto ūkio skyrius vykdo tik ūkiškas funkcijas.
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas linkęs labiau pritarti Ekologijos skyriaus vedėjos pozicijai, kad nepatogumais dėl varnų turėtų rūpintis ūkio specialistai. Paklaustas, kaip geriausiai būtų galima išspręsti triukšmingų paukščių išbaidymo klausimą, V.Jakštas buvo kategoriškas: šaudyti. Išgirdęs, kad toks veiksmas dabar neleistinas, departamento vadovas kitų būdų, nepasitaręs su inspektoriais, negalėjo pasiūlyti.