„Norvegijos nacionaliniuose parkuose yra taikoma tokia praktika – siekiant reguliuoti šių paukščių skaičių, duodami leidimai juos gaudyti ir net valgyti. Norvegai jau gali pasidalyti keliais receptais“, – L.T. sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė.

Išstūmė garnius

Šalia Juodkrantės įsikūrusi viena didžiausių Europoje kormoranų kolonija aplinkosaugininkams kelia nerimą.

„Jie suėda lygiai tiek pat žuvies, kiek per metus sugauna visi Neringos žvejai. Nors šie paukščiai yra saugomi, tačiau jų populiaciją jau reikia reguliuoti“, – pasakojo A.Stancikienė.

Kormoranai įsikūrė sengirėje ir grėsmingai artėja prie Juodkrantės. Jie naikina pačius vertingiausius medžius. Nuo paukščių išmatų medžiai palaipsniui miršta ir po kelerių metų iš jų belieka tik stagarai.

Per keliolika metų jie po truputį baigia išstumti net čia buvusią gausią garnių koloniją.

Gaudys kilpomis

„Tokių kolonijų dydį ar vienaip, ar kitaip paprastai reguliuoja. Šaudyti juos vargu ar bus leista, todėl galvojame apie senuosius paukščių gaudymo būdus – kaip kad anksčiau gaudydavo varnas – statydavo kilpas ar tinklus“, – sakė KNNP vadovė.

A.Stancikienės teigimu, kol kas yra tik teorinis šios problemos sprendimas. „Teks kreiptis į Aplinkos ministeriją ir siūlyti šiuos variantus. Tačiau mes manome, kad nereikia bijoti pačios idėjos“, – įsitikinusi vadovė.

Ispanijoje vykusiame įvairių šalių susitikime aplinkosaugininkai kaip tik svarstė kormoranų populiacijos reguliavimo klausimus.

„Norvegai pristatė savo projektą. Per metus jie išduoda leidimus kol kas tikrai nedideliems skaičiams – per metus leidžiama pagauti šimtą ar šiek tiek daugiau paukščių“, – sakė A.Stancikienė.