Įsigaliojusiu teismo sprendimu ar nutartimi nutraukus santuoką ar ją pripažinus negaliojančia, buvęs sutuoktinis dėl išlaikymo kreiptis jau nebegali, nes sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius lemia būtent santuoka ir svarbu, ar išlaikymas yra reikalingas santuokos nutraukimo ar jos pripažinimo negaliojančia momentu.
Vėlesniu sutuoktinio pareiškimu yra leidžiama kreiptis į teismą ne dėl išlaikymo priteisimo, o tik dėl periodinėmis išmokomis (bet ne vienkartine suma ar natūra) priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) ar jo mokėjimo nutraukimo, jei iš esmės pasikeitė aplinkybės, remiantis kuriomis teismas sprendžia dėl sutuoktinio išlaikymo priteisimo ir jo dydžio, kurios bus paminėtos vėliau.
Nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu ar abiejų sutuoktinių sutikimu, išlaikymo gali reikalauti bet kuris iš sutuoktinių, kuris yra to reikalingas, jeigu išlaikymo klausimai nebuvo nustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, CK 3.72 str. 4 d. pasakyta, kad išlaikymo reikalauti neturi teisės tas sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka yra nutraukiama. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pasisakė, kad ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes CK 3.61 str. 3 d. numato, kad nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tokios pačios pasekmės, kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių pareiškimu. Taigi, šiuo atveju abiem iš sutuoktinių išlieka teisė reikalauti išlaikymo iš buvusio sutuoktinio.
Be minėtos 3.72 str. 4 d. numatytos išimties, pagal to paties straipsnio 1 dalį neturi teisės į išlaikymą ir tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, ką paneigti yra ieškovo pareiga.
Kad sutuoktinis reikalingas išlaikymo, preziumuojama, jeigu sutuoktinis augina bendrą su buvusiu sutuoktiniu nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, tačiau šią prezumpciją leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas gali nuginčyti ir išvengti pareigos mokėti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui. Taip pat išlaikymo turi teisę reikalauti sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos ar baigti studijų, tačiau tik tiek, kiek reikalinga atlyginti mokymosi baigimo ar perkvalifikavimo išlaidas.
Spręsdamas dėl išlaikymo ir jo dydžio nustatymo, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, numatytas CK 3.72 str. 5d.: santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį (remiamasi principu „pagal poreikius ir galimybes“), sveikatos būklę, amžių, darbingumą bei nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes.
Kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali atsižvelgti ir į kitas aplinkybes: ar neturi atsakovas kitų išlaikytinių (nepilnamečių vaikų, nedarbingų tėvų), ar ieškovas neturi galimybės gauti išlaikymo iš kitų asmenų ir t.t..
Spręsdamas, ar sutuoktinis reikalingas išlaikymo, teismas tuti analizuoti, ar sutuoktinio pajamos ir turtas, juos racionaliai naudojant, leidžia patenkinti minimalius būsto, maitinimosi, apsirengimo poreikius.
Rekomenduojama, sprendžiant dėl sutuoktinio turto ar pajamų pakankamumo visiškai save išlaikyti ar sutuoktinio galimybės mokėti kitam sutuoktiniui išlaikymą, atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos (MMA, kurio dydis nuo 2005 m. liepos 1d. yra 550 Lt.) kriterijų, pagal analogiją taikant CK 6.461 str. 2d., pagal kurią išlaikymo iki gyvos galvos vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA.
Taip pat CK numato aplinkybes, kurioms esant teismas gali sutuoktinio išlaikymo sumą sumažinti, priteisti tik laikiną išlaikymą arba visiškai atsisakyti jį priteisti: jeigu santuokos trukmė buvo ne ilgesnė nei vieneri metai, jeigu turintis teisę į išlaikymą sutuoktinis yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiems giminaičiams, jeigu turintis teisę gauti išlaikymą sutuoktinis sunkią savo materialinę padėtį sukūrė savo kaltais veiksmais arba jeigu santuokos metu jis neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.
Išlaikymas gali būti priteistas trejomis formomis:
1) periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį (ketvirtį)
Toks išlaikymas dažniausia priteisiamas, yra neterminuoti, t.y. iki gyvos galvos. Reikalaujančiam išlaikymo šia forma sutuoktiniui rekomenduotina teismui nurodyti banko sąskaitą, į kurią išlaikymas turėtų būti pervedamas, nes remiantis banko išduotomis pažymomis apie įmokas į banko sąskaitą, lengviausia įrodyti, kad išlaikymas nebuvo mokamas, mokėtas nereguliariai ar ne laiku. Sutuoktinio išlaikymas periodinėmis išmokomis yra kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Jeigu miršta sutuoktinis, kuriam teismo sprendimu nustatyta pareiga mokėti išlaikymą kitam buvusiam sutuoktiniui nėra nutrūkusi, ši pareiga pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą, kurie palikimą priėmė, tačiau tik ribota apimtimi – tiek, kiek leidžia paveldėtas turtas.
Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo mokėjimas nutraukiamas, jeigu sutuoktinis, kurio naudai priteistas išlaikymas, miršta arba sudaro naują santuoką. Šio sutuoktinio mirties atveju jo įpėdiniai, priėmę palikimą, gali reikalauti iš kito sutuoktinio tik įsiskolinimų už nesumokėtą iki kreditoriaus mirties išlaikymą grąžinimo, o ne tolesnio išlaikymo.
Nutraukus naują santuoką sutuoktiniui, kurio naudai buvo priteistas išlaikymas, kito sutuoktinio pareiga mokėti išlaikymą atsinaujina tik tokiais atvejais, jeigu išlaikymo reikalingas sutuoktinis negali gauti išlaikymo iš vėlesnės santuokos sutuoktinio ir augina bendrą nepilnametį ar invalidą vaiką (šiuo atveju nebūtinai nepilnametį) iš ankstesnės santuokos.
2) nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma
Ši išlaikymo forma dažniausiai pasirenkama, kai išlaikymas yra terminuotas.
3) priteisiant tam tikrą turtą
Jeigu teismas mato pagrindą, jis savo iniciatyva ar prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio prašymu gali pareikalauti iš privalančio mokėti išlaikymą sutuoktinio pateikti kitam sutuoktiniui proporcingą, atitinkantį išlaikymo dydį šios prievolės įvykdymo užtikrinimą (pavyzdžiui, savo turto įkeitimą, garantiją, laidavimą), taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ieškinio užtikrinimo priemones (pavyzdžiui, areštuoti privalančio mokėti išlaikymą sutuoktinio turtą).
Taip pat teismo sprendimas, numatantis vieno buvusio sutuoktinio pareigą mokėti išlaikymą kitam, yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinę hipoteką ar išlaikymą, tad jeigu atsakovas nemoka priteisto išlaikymo, įstatymų nustatyta tvarka jis išieškomas iš įkeisto atsakovo turto.
Jeigu santuoka vieno sutuoktinio pareiškimu yra nutraukiama dėl sutuoktinio neveiksnumo, veiksnus sutuoktinis, kurio pareiškimu yra nutraukiama santuoka, privalo atlyginti neveiksniu teismo pripažinto buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų ar kitų šaltinių.
Sutuoktiniams nustatant gyvenimą skyrium (separaciją), pagal CK 3.78 str. sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius reglamentuoja panašios normos, kaip ir nutraukiant santuoką, tik šiuo atveju išlaikymas gali būti priteistas tik iš to sutuoktinio, dėl kurio kaltės buvo nustatyta separacija.
Pripažįstant santuoką negaliojančia, reikalauti išlaikymo gali tik sąžiningas sutuoktinis (pavyzdžiui, negalės išlaikymo reikalauti sutuoktinis, dėl kurio grasinimo, prievartos ar apgaulės buvo sudaryta santuoka). Tačiau šiuo atveju pagal CK 3.47 str. 1 d. išlaikymas gali būti priteistas neilgiau kaip trejiems metams. Taip pat nėra numatyta išlaikymo mokėjimo natūra (priteisiant daiktą) alternatyva.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt