LR Darbo Kodekse (toliau LR DK), kituose įstatymuose bei norminiuose teisės aktuose reglamentuojama, kokie darbai yra laikomi nelegaliais bei kokie darbai esant tam tikroms sąlygoms neturi būti vertinami tokiais.
Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau LR ATPK) yra numatyta pakankamai griežta administracinė atsakomybė darbdaviams už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Tad darbdaviui paprastai netgi neturėtų būti ekonomiškai naudinga nelegaliai samdyti asmenis.
Pagal LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu yra pripažįstamas darbas, kuris, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
LR DK 99 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo sutarties sudarymą, numatyta, kad darbo sutartis yra sudaryta tada, kuomet šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.
Būtinomis sąlygomis yra darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, tačiau atskiroms rūšims darbo įstatymais ir kolektyvinėmis sutartimis gali būti nustatytos ir kitos sąlygos.
Taigi galima daryti išvadą, kad darbo sutartis yra konsensualinė (t.y. laikoma sudaryta tada, kada yra susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų), tačiau čia pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad LR DK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Be to, ir teismų praktika rodo, kad darbas, dirbamas sudarius tik žodinę, o ne rašytinę darbo sutartį, daugumoje atvejų yra pripažįstamas nelegaliu.
Taigi iš esmės kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai ar buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ar jos nebuvo bei įvertinus visas kitas svarbias aplinkybes, galima spręsti ar dirbama legaliai, ar nelegaliai.
Pagal LR DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu laikomas ir darbas, dirbamas užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Pagal LR įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, dar prieš atvykimą privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Tokie atleidimo atvejai yra leidimo nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turėjimas.
Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 103 straipsnį Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, visai nereikia įsigyti leidimo dirbti, taigi, nustatyta kitokia, galima teigti paprastesnė, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos.
Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką ir sąlygas nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tokia detalizuota tvarka yra patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-179 ir pavadinta „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas“.
Rašytine darbo sutartimi neįforminami pagalbos (talkos) darbai, kurie pagal galiojančius Lietuvos Respublikoje teisės aktus laikomi legaliais. Siekiant, kad prisidengus šių darbų sąvoka nebūtų atliekamas iš tikrųjų nelegalus darbas, kad nebūtų išnaudojama laisva darbo jėga, Vyriausybės 2001m. gruodžio 11 dienos nutarimu Nr. 1500 yra patvirtintos pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygos ir tvarka.
„Talka yra fizinių asmenų telktinė tarpusavio pagalba žemės ar namų ūkio darbams dirbti.“
Žemės ūkio darbais yra pripažįstami ūkio darbai, susiję su žemės, miškų, vidaus vandenų ūkio produkcijos gamyba bei jos paruošimu realizavimui, taip pat kitokie šios veiklos darbai.
Tuo tarpu namų ūkio darbai yra su namo (buto) remontu ir tvarkymu susiję ūkio darbai bei kitokie šios veiklos darbai. Pažymėtina, kad pagalbos (talkos) darbų organizatoriumi pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuris organizuoja, kviečia atlikti pagalbos (talkos) darbus arba kurio naudai šie darbai yra atliekami.
Talkininku (talkos dalyviu) gali būti fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 14 metų. Nuo seno susiklostė, kad talkininkas (-ai) paprastai atlieka pagalbos (talkos) darbus kartu su organizatoriumi ir jie nesudaro rašytinės darbų sutarties. Būtina sąlyga, kartu ir skiriamasis požymis nuo kitų darbų, yra tai, kad šiuo atveju dirbama negaunant atlygio.
Talkininkai tik gali būti maitinami ir apgyvendinami pas asmenį, kurio naudai pagalbos (talkos) darbai yra atliekami. Kita būtina sąlyga tam, kad šie darbai nebūtų pripažinti nelegaliu darbu, yra darbų trukmė. Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygas ir tvarką kiekvieno talkininko šių darbų trukmė negali būti ilgesnė nei trys dienos iš eilės.
Nelegaliu darbu nėra pripažįstami ir savanoriški darbai. Pastarieji yra tokie, kurie atliekami laisva valia paramos tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, ir už kuriuos neimama atlygio.
Priešingai nei pagalbos (talkos) darbų, savanoriško darbo organizatoriais gali būti ne fiziniai, o juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme įvardyti kaip paramos gavėjai (labdaros ir paramos fondai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos bei religiniai centrai ir kiti), taip pat politinės partijos ir organizacijos bei profesinės sąjungos.
Savanoriais laikomi asmenys, kurie laisva valia ir niekieno neverčiami atlieka visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio. Savanoriškų darbų organizatorių ir savanorį sieja civiliniai teisiniai santykiai. Nėra numatyto imperatyvaus reikalavimo atliekant savanoriškus darbus sudaryti rašytinę sutartį, tačiau vienos iš šalių pageidavimu ji gali būti sudaroma.
Šioje savanoriškų darbų atlikimo sutartyje gali būti susitarta dėl išlaidų (kelionės, maitinimo, nakvynės, pašto, telefono, kvalifikacijos kėlimo išlaidas, taipogi išlaidas, susijusias su išankstiniu kelionės bilietų užsakymu ir įsigijimu, bagažo saugojimu ir vežimu), patirtų dirbant šiuos darbus, kompensavimo, nustatomos įstaigų ir organizacijų vidaus tvarkos, saugos ir sveikatos darbe taisyklių taikymo sąlygos ir atsakomybė, gali būti numatyta, kad savanoris draudimo įmonėse draudžiamas savanorišku draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimu.
Pagal LR DK 98 straipsnio 3 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų numatyta tvarka. Administracinė atsakomybė numatyta LR ATPK 413 straipsnyje- „ Nelegalus darbas užtraukia darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.“
Atkreiptinas dėmesys, kad dabar galiojančioje LR ATPK redakcijoje darbuotojų atsakomybė už nelegalų darbą nėra numatyta. Tačiau tokios darbuotojų atsakomybės buvo atsisakyta tik 2002 m. gruodžio10 d. padarius pakeitimus LR ATPK. Iki to laiko LR ATPK 413 straipsnis numatė administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ne tik darbdaviui, bet ir asmenims, dirbantiems tokį darbą.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt