Už visas išvadas balsavo dešimt komisijos narių, du komisijos nariai liberalcentristai Vytautas Bogušis ir Rimantas Remeika balsavo prieš. Anot komisijos narių, buvo konstatuota, kad įmonių grupės „Rubikon group“ juodojoje buhalterijoje minėtas „abonentas“ ir sostinės meras A.Zuokas yra vienas ir tas pats asmuo.

„Susipažinę su pateikta operatyvine ir kitokia komisijai pateikta medžiaga, Komisija daro išvadą, kad medžiagoje ne kartą minėtas „abonentas" yra vienas ir tas pats konkretus asmuo, kurį galima identifikuoti pagal šioje medžiagoje esančius konkrečius šio asmens biografiją, darbovietę, pareigas ir gyvenamąją vietą apibūdinančius faktus“, - žurnalistams sakė komisijos pirmininkė L.Graužinienė.

Anot jos, visa šių faktų visuma leidžia manyti, kad Vilniaus miesto meras A.Zuokas ir „juodojoje buhalterijoje“ bei telefoniniuose pokalbiuose minimas „abonentas" yra vienas ir tas pats asmuo, tampriais ryšiais susijęs su „Rubicon group".

„Tirdama šį klausimą, Komisija pažymi, kad atsižvelgdama į tai, jog „abonento“ identifikavimo klausimu yra atliekamas tyrimas Generalinėje prokuratūroje, komisija, vadovaudamasi įstatymais, nesikiša į prokurorų ir kitų teisėtvarkos pareigūnų veiklą“, - sakė L.Graužinienė.

Taip pat komisija pabrėžia, kad ji teisiškai nevertina ir nesprendžia A.Zuoko ir „Rubicon group" ryšių, tačiau yra įsitikinusi, kad politiniu ir moraliniu vertinimu šie komisijos nustatyto turinio ryšiai yra nesuderinami su Vilniaus miesto mero pareigomis, nepriklausomai nuo to, koks bus pateiktas teisinis šių ryšių vertinimas.

Ši svarbiausia išvadų dalis buvo priimta balsavimu ketvirtadienį ryte. Per beveik tris valandas surengus kelis balsavimus, buvo nutarta, kad „abonentas“ ir A.Zuokas yra tas pats asmuo. Tam pritarė devyni komisijos nariai iš dvylikos. Balsavime dėl „abonento“ susilaikė du socialdemokratai, prieš balsavo V.Bogušis, o R.Remeika balsavime nedalyvavo.

Savo ruožtu A.Zuokas, sužinojęs apie komisijos išvadas, sakė, kad „kerštaujanti komisijos dauguma negalėjo priimti nei teisingų, nei moralių išvadų". „Aš žinau, kad esu teisus", - sakė Vilniaus meras, paklaustas, ar po tokio komisijos balsavimo negalvoja apie pasitraukimą.

Paklaustas, už ką jam kerštaujama, jis teigė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į komisijos sudarymo aplinkybes ir komisijos sudėtį. „Komisija buvo sudaryta po Viktoro Uspaskicho (Darbo partijos lyderio) pasitraukimo, kai jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus", - sakė A.Zuokas.

Anot jo, jau iš pat pradžių buvo kalbama, kad išvados bus nepalankios ir dirbama buvo turint tokią nuostatą. „Jeigu suinteresuoti politikai ir juos remiančios grupės tikisi, kad tai bus tas momentas, kuris mane palauš, tai veltui. Išsilaikyti man padeda tiesos žinojimas“, - savo asmeniniame bloge teigia A.Zuokas.

Jei tikėtume Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patikinimu, kad „juodosios buhalterijos" įrašai laikmenose yra autentiški, tai, „abonentui" buvo mokamos šimtatūkstantinės pinigų sumos. Kai kurių komisijos narių teigimu, išvada surašyta remiantis daugiau prielaidomis, nei ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Tačiau ją komisija suformavo atsižvelgusi į per tyrimą nustatytas aplinkybes ir konstatavusi vadinamosios įmonių grupės „Rubicon group" „juodosios buhalterijos" egzistavimo faktą.

„Išvada yra nei palanki, nei nepalanki. Išvada kaip išvada. Priminsiu, kad apie laikiniųjų Seimo komisijų darbo beprasmiškumą jau seniai visi kalbėjo - ir šalies prezidentas ponas Valdas Adamkus, ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas", - sakė komisijos narys liberalcentristas R.Remeika.

DELFI primena, kad laikinoji komisija, tyrusi galimus faktus apie korupciją Vilniaus savivaldybėje, darbą turėjo baigti iki gruodžio 15 dienos. Tačiau jos išvados buvo patvirtintos, o nutarimo projektas užregistruotas keturiolika dienų anksčiau.

L.Graužinienė šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kurios prašė leidimo parlamentarams klausytis slapta užfiksuotų verslininkų ir A.Zuoko telefoninių pokalbių įrašų. Manoma, kad jie padės Seimo nariams apsispręsti pritariant arba ne laikinosios komisijos išvadoms. Generalinėje prokuratūroje ketvirtadienį buvo gautas L.Graužinienės kreipimasis, tačiau sprendimas, leisti ar ne klausytis pokalbių iš operatyvinės medžiagos, dar nepriimtas.