Seimo narys turi teisinę neliečiamybę - jo negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei Seimas šios neliečiamybės nepanaikina.
Generaliniam prokurorui paprašius J.Ramono teisinę neliečiamybę, Seime buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, turėjusi išaiškinti, ar tam yra pagrindo.
Komisija balsų dauguma priėmė sprendimą siūlyti Seimui neleisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn J.Ramono.
Vienintelė konservatorė Danutė Bekintienė komisijoje pasisakė už tai, kad J.Ramonas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
D.Bekintienė ir antradienį Seimą ragino balsuoti už J.Ramono teisinės neliečiamybės panaikinimą ir siūlė Seimui "nepadaryti klaidos, kurią padarė komisija".
Konservatorės teigimu, "teisingumą vykdo teismai, o ne Seimas".
Pats J.Ramonas kalbėdamas Seime tvirtino, jog kelius blokavusių ūkininkų piketas "buvo taikus ir geranoriškas", tad jokių riaušių jis neorganizavęs.
"Jokių riaušių neorganizavau, niekas nenukentėjo, nesusimušė", - Seimo nariams aiškinosi J.Ramonas.
Tyrimo komisijai, kuri siūlė neleisti patraukti J.Ramono baudžiamojon atsakomybėn, vadovavęs socialdemokratas Bronius Bradauskas žiniasklaidai yra sakęs, jog sprendimą komisija priėmė vadovaudamasi tuo, jog "byla, kuri nėra sudėtinga, buvo vilkinama net dvejus metus".
Pasak B.Bradausko, komisijai buvo nesuprantama, kodėl J.Ramonas nebuvo nuteistas anksčiau, dar prieš išrenkamas Seimo nariu.
Kaip sakė B.Bradauskas, du J.Ramono bendražygiai buvo nuteisti už riaušių organizavimą, nors tuo metu, kaip ir J.Ramonas, kandidatavo į Seimą, tad, komisijos nuomone, nebuvo priežasčių, kodėl J.Ramono nuteisti nebuvo galima tuomet.
Generalinis prokuroras yra atmetęs kaltinimus, jog byla buvo vilkinama.
"Tas tyrimas buvo atliktas tais pačiais metais, gruodžio 5 dieną bylą buvo perduota teismui, o toliau buvo teisminis nagrinėjimas. Ir kaip jis strigo! Pažiūrėkite, iš eilės visi sirgo, teismas atidėliojo dėl ligų, pats J.Ramonas kelis kartus sirgo, kol sulaukė to momento, kada tapo kandidatu į Seimo narius ir įgijo imunitetą. Vėliau tapo Seimo nariu - vėl imunitetas. Byla atiduota prieš dvejus metus į teismą, ir prokuratūrai pretenzijos visos nepagrįstos", - žiniasklaidai yra sakęs A.Klimavičius.
Bylos dėl 2003 metų gegužę surengtų magistralių blokadų pasiekė teismą tų pačių metų pabaigoje. Teisminis nagrinėjimas vyko su pertraukomis, nes posėdžiai nuolat buvo atidėliojami arba dėl advokatų negalėjimo dalyvauti, arba dėl įtariamųjų, taip pat - ir paties J.Ramono - ligų. Vėliau teismas išskyrė J.Ramono atvejį į atskirą bylą, kurią sutrukdė ištirti 2004 metų Seimo rinkimų kampanija.
B.Bradausko teigimu, komisija, priimdama rekomendaciją nepanaikinti J.Ramono teisinės neliečiamybės , atsižvelgė ir į tai, kad už riaušių organizavimą J.Ramono bendražygiai buvo nuteisti simbolinėmis baudomis.
"Nuteistieji šioje byloje gavo simbolines bausmes. Didžiausia bausmė - 60 parų arešto, atidedant bausmės vykdymą metams, tai - simbolinis dalykas", - sakė B.Bradauskas.
Pasak komisijos pirmininko, buvo atsižvelgta ir į tai, kad J.Ramonas yra išrinktas vienmandatėje Šakių apygardoje.
"J.Ramonas išrinktas vienmandatėje apygardoje ir žmonės rinkdami žinojo, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Kai kurių komisijos narių nuomone, kvestionuoti žmonių valią mes kaip ir neturėtume teisės", - sakė B.Bradauskas.
J.Ramonas žemdirbių masinių riaušių organizavimu apkaltintas dar 2003 metais, kuomet dirbo Žemės ūkio rūmų pirmininku.
Lietuvos ūkininkai, reikalavę didesnės piniginės paramos žemės ūkiui, 2003 gegužę piketavo ir blokavo kai kuriuos kelius, vedančius į pasienį su Latvija ir Lenkija bei automagistralę Kaunas-Klaipėda ties įvažiavimu į uostamiestį. Dėl kelių blokados nuostolių patyrė ir gyventojai, ir vežėjai.
Į Seimą J.Ramonas išrinktas pernai rudenį.
Maksimali bausmė, gresianti už masinių riaušių organizavimą, siekia iki penkerių metų nelaisvės.
Seimui anksčiau buvo siūlyta panaikinti J.Ramono mandatą, kadangi jis laiku neatsisakė su Seimo nario mandatu nesuderinamų pareigų - iki priesaikos neatsisakė Žemės ūkio rūmų pirmininko posto.