Įtakingas partijos narys Aloyzas Sakalas partijos frakcijai atsiuntė laišką kuriame ragina būtinai Seime siūlyti įvesti progresinius mokesčius, net jei tam nepritartų valdančiosios koalicijos vadovybė.
A. Brazauskas "Žinių radijo" laidoje "Pozicija" pareiškė, kad Seimo Socialdemokratų frakcija turėtų laikytis partinės drausmės, o kai kurių jos narių siūlymas įteisinti progresinių mokesčių sistemą yra atgyvenęs.
"Partija yra žmonių, kurie savanoriškai ateina, grupė, ir kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Negaliu šitos nuomonės užginčyti ir uždrausti žmogui turėti savo nuomonę. Bet yra partinė disciplina, yra partijos statutas. Frakcijos veiksmai nėra partijos veiksmai, tai yra tik frakcijos nuomonė", - ketvirtadienį teigė premjeras.
Nors Socialdemokratų frakcijos ir partijos vadovybės nuomonė kai kuriais mokesčių politikos pokyčių klausimais gerokai išsiskyrė, anot A. Brazausko, didžioji dalis prezidiumo narių, tarp kurių esama ir parlamentarų, ketvirtadienio vakarą pritarė koalicijos Politinės tarybos parengtoms mokesčių reformos gairėms.
Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienio vakarą balsų dauguma pritarė visoms valdančiosios koalicijos Politinės tarybos penktadienį pasiūlytiems mokesčių pakeitimams. Prezidiumas balsų dauguma atmetė Seimo socialdemokratų frakcijos alternatyvius pasiūlymus mokesčių reformai, kuriems prieštaravo partijos vadovas A. Brazauskas.
Penktadienį valdančiosios koalicijos Politinė taryba apsisprendė dėl mokesčių reformos gairių: gyventojų pajamų mokestis nuo 2006 metų liepos 1 dienos būtų sumažintas iki 27 proc., o nuo 2008 metų pradžios - iki 24 procentų, įvedamas "solidarumo" mokestis, o komercijai naudojamas gyventojų nekilnojamasis turtas apmokestintas metiniu 1 proc. vertės mokesčiu.
Kadangi dėl sumažėjusio fizinių asmenų pajamų mokesčio biudžetas netektų beveik 500 mln. litų, šį praradimą norima kompensuoti vadinamuoju solidarumo mokesčiu. Jis faktiškai pakeistų Europos Sąjungos teisės aktų neatitinkantį kelių mokestį, naikinamą nuo šių metų liepos. Pasak ministro pirmininko, verslininkams bus siūloma naująjį mokestį mokėti dvejus metus ir tik nuo 2007-ųjų.
Be to, savotišką solidarumą esą turėtų demonstruoti ir gyventojai, kurie jiems priklausantį turtą naudoja komercijai. Socdemų prezidiumas pritarė, kad toks nekilnojamasis turtas būtų apmokestinamas 1 proc. metiniu mokesčiu nuo turto vertės.
Prieš pat prezidiumo posėdį susirinkusi Socialdemokratų partijos frakcija pasiūlė įvesti nekilnojamojo turto mokestį ne tik tiems gyventojams, kurie turimas patalpas naudoja komerciniams tikslams, bet visiems, kurie turi vertingų butų ir statinių, mat taip esą būtų teisingiau.
Be to, parlamentarai pasiūlė padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 290 iki 390 litų, o fizinių asmenų pajamų mokestį iki 27 proc. sumažinti tik mažiau nei 1000 litų uždirbantiems gyventojams.
Kaip "Žinių radijuje" pabrėžė A. Brazauskas, 33 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį būtina mažinti visiems, mat palyginti su kaimyninėmis valstybėmis jis yra gana aukštas. Pavyzdžiui, Estija ketina šio mokesčio tarifą sumažinti iki 20 proc., Latvijoje jis siekia 25 proc., Slovakija tarifą jau sumažino iki 19 proc.
"Jei Estijoje mokestis sieks 20 proc., Latvijoje - 25 proc., pagalvokite, kur bus geriau investuoti", - siūlė Premjeras. - Jei išlaikytume dabartinį mokestį, prieš būsimus mūsų partnerius, verslininkus, investuotojus atrodytume labai blogai. Jo mažinimas yra viena iš pagrindinių būtinybių".
Pasak A. Brazausko, Lietuvoje galiojanti mokesčių sistema faktiškai jau yra progresinė. Mat nedidelius atlyginimus gaunantys žmonės moka mažesnį mokestį. Pavyzdžiui, 500 litų per mėnesį uždirbantis žmogus sumoka tik 13 proc., o uždirbančiam 3,5 tūkst. litų šis mokestis siekia maždaug 30 proc.
"Ekspertai teigia, kad šitas progresyvumas pas mus aiškiai išreikštas, ir jokio kito progresyvumo ieškoti nereikia", - pabrėžė ministras pirmininkas.
Jo teigimu, karšta diskusija dėl mokesčių Socialdemokratų frakcijoje vyksta jau tris mėnesius, mat "penketas šešetas žmonių kažkodėl įsitikinę, kad tik progresiniai mokesčiai gali išspręsti kokius nors klausimus".
Kaip priminė A. Brazauskas, progresiniai mokesčiai daugelyje Europos valstybių buvo įvesti po Antrojo pasaulinio karo, tačiau dabar dauguma bando atsisakyti šios "gremėzdiškos sistemos". Tai esą yra teisingas žingsnis dėl administravimo sunkumų, be to, nesant progresinių mokesčių lengviau suformuoti vidurinį visuomenės sluoksnį.
"Reikėtų matyti visumą. Negalima matyti tik viena ir manyti, kad tai - panacėja nuo visų ligų. Lietuvai reikia matyti savo tolimą perspektyvą, nebūtinai šiandieną, 2006-uosius ar 2007-uosius, kai įvesime eurą. Kaip Lietuva atrodys Europoje, kokia bus mokesčių sistema, kaip mes save pristatysime, kaip atrodysime palyginus su savo kaimynais. Visa tai reikia matyti ne vien įsikirtus vieno principo ir nematant toliau nei artimiausias horizontas", - kalbėjo Premjeras.