Etikos ir procedūrų komisija M. Adomėno veikla susidomėjo trimis aspektais. Pirmasis jų susijęs su pareigomis Demokratinės politikos institute, kuriame jau tapęs Seimo nariu M. Adomėnas kurį laiką ėjo prezidento ir valdybos nario pareigas, antrasis – su gautu honoraru iš Švietimo ir mokslo ministerijos už Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose 2010-2014 metų strategijos kūrimą.
Trečiasis tyrimo aspektas apima parlamentaro už atlygį skaitytas vienkartines paskaitas apie Platoną, demokratijos ateitį, taip pat studiją apie globalios Lietuvos strategiją bei jo parengtą ekskursijų-paskaitų ciklą, pavadintą „Bendros istorijos pėdsakais“.
Lietuvos ugdymo strategiją kūrė 16 žmonių grupė
Seimo etikos sargams labiausiai užkliuvo M. Adomėno dalyvavimas Švietimo ir mokslo ministerijos suburtoje darbo grupėje, kūrusioje Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją. Už šį darbą M. Adomėnui „ant popieriaus“ pagal autorinę sutartį priskaičiuota 4 tūkst. Lt, pinigai buvo mokami dar 10-čiai iš 16 darbo grupės narių.
Kaip posėdyje aiškino ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, ne visiems darbo grupės nariams atlygis mokėtas dėl to, kad kai kurie jų grupės veikloje dalyvavo ne nuolatos arba galbūt atsisakė jo.
Šioje darbo grupėje dirbo ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, tačiau jam atlygis nemokėtas. Pats V. Stundys DELFI aiškino, kad grupės veikloje jis dalyvavo ne nuolat – kartais tiesiog išsakydavo pastabas, o esą didžiausia krūvio dalis teko būtent M. Adomėnui.
„Darbo grupė pasiskirstė pinigus pagal savo įdėtą darbą ir iš 16 grupės narių, kurie buvo įtraukti ministro įsakymu, buvo autorinių kūrinių užsakymo sutartis sudaryta su 11 tos grupės narių“, - pasakojo D. Numgaudis.
Jo teigimu, nė vienas darbo grupės veikloje dalyvavęs asmuo su ministerija nėra susijęs darbo santykiais, su 11 jų tiesiog sudarytos autorinės sutartys ir už darbą sumokėtas honoraras.
Bendra šiam tikslui skirta suma siekia 26 tūkst. Lt.
„Ministras turi teisę pasikviesti žmogų ar žmones, grupę žmonių, kurie, jo nuomone, atspindi, visus interesus, kurie šioje konkrečioje bendruomenėje gali būti atstovaujami ir jis įsakymu sudarė grupę, iš specialistų, kurie kitur dirba konkretų darbą“, - teigė D. Numgaudis.
Skaitė vienkartines paskaitas
Į etikos sargų nemalonę M. Adomėnas pateko ir dėl to, kad DPI pagal autorines sutartis jam mokėjo atlygį už vienkartinių paskaitų skaitymą, taip pat už atliktą tyrimą-studiją apie globalios Lietuvos strategiją, parengė ekskursijų-paskaitų ciklo programą.
Remiantis Etikos ir procedūrų komisijai pateiktais dokumentais, už Globalios Lietuvos strategijos projekto mokslinį tyrimą-studiją M. Adomėnui „ant popieriaus“ buvo atseikėta 10 256 Lt, už paskaitas „Kokia demokratijos ateitis?“ ir „Ar Homo-Sovieticus gali tapti Homo-Democraticus?“ – 650 Lt, už politinės filosofijos apie Platoną jam priskaičiuoti 705 Lt neatskaičiuos mokesčių.
Parlamentaras gavo honorarą ir už paskaitų ciklo „Bendros istorijos pėdsakais“ programą, taip pat už paskaitas apie evangelikų kalvinistų bažnyčią ir Radvilų mauzoliejų, 1863 m. sukilimą, Paberžės muziejų ir sukilėlių kapines. Visa tai įkainota 794 Lt, neatskaičiuos mokesčių.
Tačiau politikas, cituodamas Konstitucinio Teismo sprendimus, aiškino, kad skirtumas tarp pedagoginių ir kūrybinių paskaitų priklauso nuo paskaitų ilgalaikiškumo bei nuo jų vyksmo vietos.
„Jeigu tai yra ugdymo, mokymo ar auklėjimo įstaigoje, tai tuomet paskaita yra pedagoginė veikla, jeigu yra vienkartinei auditorijai vienkartinė paskaita, tai nėra pedagoginė veikla, tai yra Autorinių teisių įstatymo reguliavimo sritis“, - jį klausinėjantiems etikos sargams aiškino M. Adomėnas.
Laiku neatsisakė pareigų DPI
Etikos sargai trečiadienį domėjosi ir M. Adomėno sąsajomis su DPI. Kaip rašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rašte komisijai, M. Adomėnas jau tapęs Seimo nariu iki 2009 m. balandžio 23 d., kol neįsigaliojo nauja įstatų redakcija, ėjo instituto prezidento pareigas, o nuo 2009 kovo 18 d. iki 2010 balandžio 30 d. buvo DPI valdybos narys.
„Kai paaiškėjo Seimo rinkimų rezultatai, aš parašiau prašymą, bet iš prezidento pareigų gali atleisti tik dalininkų susirinkimas, kurį surinkti užima laiko ir artimiausiame dalininkų susirinkime nebuvau atleistas. Tai ir paaiškina, nes aš negaliu pats savęs atleisti“, - kolegoms trečiadienį aiškino M. Adomėnas.
Jis taip pat teigė, kad jam nebuvo akivaizdu, jog Seimo nariui negalima būti viešosios įstaigos valdybos nariu, juolab, kad įvairūs teisininkai nesutaria, ar Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl pareigų nesuderinamumo su parlamentaro darbu apima ir viešąsias įstaigas.
Pagal Konstituciją, Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Tačiau DPI yra viešoji įstaiga, kurios tikslas nėra pelno siekimas, tačiau pelno siekti ji gali, tik jis privalo būti skiriamas siekiant įgyvendinti įstatuose nurodytiems viešosios įstaigos tikslams.
STT M. Adomėno veikla susidomėjo po to, kai paaiškėjo, jog Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotą konkursą parengti ir įdiegti aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą laimėjo DPI, kurio vienas iš steigėjų ir valdybos narys M. Adomėnas dirba ministerijai įtaką daryti galinčiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai skirta 2,5 mln. Lt. Nors STT korupcinių veikų neaptiko, bet kilus nepasitenkinimui pinigai skirti nebuvo.