Klausiamas, kokią dalį iš šių 1,5-1,8 mlrd. Lt sudarys vadinamosios socialiai jautrios išlaidos – pensijos, bedarbių pašalpos, kitos socialinės išmokos, A. Kubilius tikslių skaičių neatskleidė. Pasak jo, kai kalbama apie išlaidų mažinimą, visos jos tampa socialiai jautrios.
Be išlaidų karpymo, kuris turėtų duoti 1,5-1,8 mlrd. Lt efektą, apie 1 mlrd. Lt planuojama sukaupti atsigaunant ekonomikai, 500 mln. Lt gauti iš šešėlinės ekonomikos, tiek pat tikimasi papildomai surinkti iš mokesčių mokėtojų.
„Jeigu mes nieko nedarysime, tai per artimiausią laikotarpį iš šalies, kuri sugebėjo per pusantrų metų nemažai padaryti, suvaldyti krizės laikotarpiu skolos augimą bei atgauti pasitikėjimą tarptautinėse rinkose, mes tapsime šalimi kaip Graikija. Valstybės bankrotas arba negebėjimas vykdyti savo finansinių įsipareigojimų smogtų labai skaudžiai kiekvienam eiliniam Lietuvos žmogui ir ypač tam, kuris gyvena skurdžiai ir neturi kokių nors santaupų. Pensininkai, studentai ir kiti tokioje situacijoje nukentėtų pačiu skaudžiausiu būdu“, - Seime kalbėjo premjeras.
Jo teigimu, tokios šalys kaip Graikija, Portugalija, Ispanija, Didžioji Britanija, Vokietija, Danija bei Italija skelbia labai griežtus ir didelės apimties taupymo planus, siekdamos sumažinti pakankamai didelius biudžeto deficitus.
„Turbūt visiems suprantama, kad tos šalys tai daro ne dėl to kad joms tai smagu daryti, bet dėl to, kad jos supranta, kokie pavojai gali grėsti tų šalių žmonėms, jeigu būtent šios problemos nebus tinkamai sprendžiamos“, - Vyriausybės valandos metu teigė premjeras.
Planuojama, kad šiemet valdžios išlaidos pajamas viršys 8 mlrd. Lt, kitąmet planuojama, kad deficitas sudarys 5-6 mlrd. Lt. Biudžeto deficitą Lietuva dengia paskolomis.
DELFI primena, kad valdžios atstovai prabilo apie galimybę kitais metais mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, šalpos ir kitas socialines pašalpas. Taip pat kalbama apie galimybę papildomai pajamų ieškoti tramdant „šešėlinę” ekonomiką, didinant dyzelino akcizą, įvedant nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Vis tik finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį kalbėdamas apie „šešėlinės“ ekonomikos apimčių mažinimą nebuvo nusiteikusi labai optimistiškai. Ministrė teigė, jog prie kiekvieno pardavėjo ar pirkėjo mokesčių inspektoriaus nepastatysi, todėl visų pirma tai yra visuomenės tolerancijos „šešėliui“ klausimas.
„Tas, kas galvoja, kad šešėlinę ekonomiką gali sutramdyti Vyriausybė, valstybė, Mokesčių inspekcija, muitinė ar dar kažkas, pirmiausia turėtų sau užduoti klausimą, kiek kartų jis yra pirkęs ką nors be faktūros, nes taip yra pigiau, ir kiek kartų yra nusipirkęs nelegalaus tabako, tarkime, įsipylęs, nelegalaus kuro ar nusipirkęs nelegalaus alkoholio. Tai be jokios abejonės kova su šešėline ekonomika, šitų reiškinių išgujimas iš mūsų gyvenimo yra visos visuomenės užduotis, valstybės institucijos turi dirbti savo darbą, bet tol, kol visuomenė toleruos mokesčių nemokėjimą, laikys tai išradingumo ženklu, o ne elementaria vagyste, ta kova bus gana sudėtinga“, - sakė I. Šimonytė.