Išvykimo iš šalies nedeklaravę emigrantai nuo PSD įmokų mokėjimo gali būti atleisti, jeigu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiks metines pajamų deklaracijas, kuriose bus nurodyta išvykimo data - tai gali būti einamieji metai arba penkeri praėję metai.
„Tačiau norime pasakyti, kad tam, jog gyventojai ateityje neturėtų tokių problemų, jie turi susitvarkyti gyventojų registre. Tai galima padaryti savivaldybėje, seniūnijoje, konsulinėje įstaigoje net ir elektroniniu būdu“, – po trečiadienio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė darbo grupės vadovė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad savo emigraciją deklaravę Lietuvos gyventojai atvažiavę negalės nemokamai naudotis Lietuvos sveikatos sistema.
Delspinigių neims
Bedarbiai, kurie nebuvo užsiregistravę darbo biržoje, bet pernai patys mokėjo už jiems suteiktas medicinos paslaugas, kompensacijų tikriausiai nesulauks - darbo grupės išvadose tokia galimybė nenumatoma.
Jos teigimu, nepriemokas galima mokėti dalimis, atidėti jų mokėjimą arba galiausiai nurašyti kaip beviltišką skolą. Ilgiausiai įmokas atidėti arba jas išsimokėti dalimis galima per penkerius metus.
„Jeigu žmogus yra nepajėgus sumokėti visos skolos, tai Mokesčių inspekcija pasižadėjo neskaičiuoti delspinigių“, – sakė J. Kumpienė.
Grupės siūlymais, tie emigrantai, kurie nedeklaruos išvykimo iš Lietuvos, bet pateiks įrodymus, kad nėra nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat galės nepriemoką sumokėti dalimis arba atidėti.
Tokias pačias nuostatas, kaip ir emigrantams, siūloma taikyti ir ne Europos Sąjungos šalyse studijuojantiems Lietuvos gyventojams.
Darbo grupė padarė išvadą, kad dirbantiesiems, buvusiems nemokamose atostogos, jų metu nėra pagrindo skaičiuoti PSD įmokų. Taip pat PSD mokėti neprivalės tie bedarbiai, kurie gavę išeitinę kompensaciją iškart nesiregistravo Darbo biržoje.
PSD skaičiuos pagal dienas
Darbo grupė siūlo leisti PSD mokėti už tiek dienų, kiek galiojo verslo liudijimas. Dabar 72 Lt reikia mokėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirbo visą mėnesį, ar tik kelias dienas.
„Mes manome, kad taip būtų ir teisinga, ir objektyvu to žmogaus atžvilgiu“, – sakė J. Kumpienė.
Individualių įmonių savininkai, kurie iš šios veiklos negavo jokių pajamų, bet turėjo darbo santykius su kitu juridiniu asmeniu arba buvo draudžiamas valstybės, PSD mokėti neprivalės.
Už 60 proc. moka valstybė
„Valstybė PSD įmokas moka už 60 proc. Lietuvos gyventojų ir 40 proc. sudaro dirbantieji, kurie moka patys“, – sakė J. Kumpienė.
Darbo grupės duomenimis, valstybės lėšomis PSD pernai buvo draudžiama 1,88 mln. gyventojų (56 proc. visų gyventojų) - valstybės už juos sumokėtų įmokų bendra suma siekė 1,08 mlrd. litų, vidutinis įmokos dydis buvo 605 litai.
1,2 mln. dirbančiųjų gyventojų (36 proc.) už PSD pernai iš viso sumokėjo 2,19 mlrd. litų, jų vidutinis įmokos dydis siekė 2,2 tūkst. litų. Šiai gyventojų grupei pernai teko didžioji - 60,7 proc. - visų sumokėtų PSD įmokų dalis.
Kita veikla užsiimančių bei savanoriškai PSD įmokas mokančių gyventojų praėjusiais metais buvo 200 tūkst. (6 proc.) - jų vidutinės įmokos dydis buvo 864 litai, bendra įmokų suma siekė 340 mln. litų.
PSD įmokas privalėjo mokėti dar apie 70 tūkst. gyventojų (2 proc.), tačiau darbo grupė duomenų apie jų sumokėtas įmokas neturi.
Premjero Andriaus Kubiliaus sudarytoje darbo grupėje buvo specialistai iš Ministro pirmininko tarnybos, Sveikatos apsaugos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Ūkio ministerijų, VMI, Valstybinės ligonių kasos, "Sodros" ir Gyventojų registro tarnybos.
Nuo 2009 metų sveikatos draudimo mokestis asmenims, kurie jį patys moka, nes neturi darbdavio, siekia 72 litus - 9 proc. minimaliosios mėnesio algos. Asmenys, kurie turi darbdavį, moka 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo mokestį, kitus 3 proc. sumoka darbdavys.
Šiemet prasidėjus pajamų deklaravimui, paaiškėjo, kad apie 200 tūkst. šalies gyventojų yra nesusimokėję PSD mokesčio ir tapę valstybės skolininkais.