Šiuos siūlymus pirmadienio Vyriausybės pasitarime pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Ministerija siūlo, kad visi šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2011-2012 m.
Jo teigimu, pensinį amžių siūloma vėlinti po pusę metų kasmet.
„Kiekvienais metais po pusę metų pridedant tiek vyrams, tiek moterims, vyrų 65 m. pensinio amžiaus riba būtų pasiekta per penkerius, o moterų – per dešimt metų. Jeigu, tarkime, startuotume 2011 m., 65-erių amžiaus ribą pasiektume 2021 m.“, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė D. Jankauskas.
Kartu jis pabrėžė, kad apie pensinio amžiaus vėlinimą iki 67-erių kol kas nekalbama.
„Mūsų atveju aš nei kaip ministras, nei kaip politikas nesiūlau galvoti apie ilgesnį nei 65 metų pensinį amžių. Mes kalbame apie tai, ką turėtume pasiekti 2021 m. Ilgesnės perspektyvos klausimas yra daugelio dalykų modeliavimas“, – tvirtino jis.
DELFI primena, kad apie pensinio amžiaus vėlinimą kalbama nebe vienerius metus. Dar 2005 metais Vyriausybė pritarė Lisabonos strategijos įgyvendinimo planams nuo 2012 metų vis vėlinti išėjimą į pensiją.
Šiuo metu moterys į pensiją Lietuvoje išeina 60 metų, o vyrai – 62,5 metų.
„Aš esu šalininkas suderintų pozicijų, o ne veikimo jėga“, – sakė jis, pabrėždamas, kad siūlymai bus dar svarstomi su profsąjungomis ir kitais socialiniais partneriais.
Sutiktų tik nuo 2012 m.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI sakė esąs įsitikinęs, kad pensinio amžiaus vėlinimas dabar dar labiau padidintų nedarbą.
„Šiuo metu kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą yra visiška nesąmonė, kadangi tai dar labiau padidintų nedarbą. Mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome nuo 2012 m. vėlinti pensinį amžių, todėl nuo tada tai ir reikėtų daryti, o ne nuo 2011 m., apie ką jie dabar kalba“, – tvirtino jis.
Taip pat, anot A. Černiausko, vėlinant pensinį amžių, reikėtų kalbėti apie pensijų didinimą.
„Dabartinės socialinės išmokos verčia žmones dirbti ne todėl, kad jie nori, o tam, kad jie turėtų už ką išgyventi“, – teigė pašnekovas.
Laukia antrasis pertvarkos etapas
D.Jankausko teigimu, jeigu būtų apsispręsta draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe perduoti privačioms bendrovėms, ketinama numatyti, kad darbuotojams dėl šio pasikeitimo nedidėtų įmoka ir būtų garantuotos išmokos.
Iš viso ministerija parengė septynis pertvarkos žingsnius, taigi, be jau minėtų, siūloma „Sodrą“ ir Darbo biržą pertvarkyti į biudžetines įstaigas. Įgyvendinus šias priemones, anot jo, priežiūra ir kontrolė būtų griežtesnė.
D. Jankauskas sakė, kad kol kas nežinoma, koks galėtų būti šių pakeitimų finansinis efektas.
Įgyvendinus pirmąjį reformos etapą, anot D. Jankausko, bus imtasi ilgalaikių pertvarkų.
„Diskutuosime dėl to, ar pensijų skaičiavimą įvertinti taškais, kaip siūlo darbo grupė, ar virtualiu kaupimu, kaip siūlo ekspertas R. Kuodis. Darbo grupė taip pat siūlo bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto, taip pat turėtume apsispręsti ar nereikėtų konsoliduoti valstybės ir „Sodros“ biudžetų. Reformos tikslas – finansinis tvarumas ir subalansuota sistema“, – sakė ministras.
Dėl visos pertvarkos turėtų apsispręsti Vyriausybė. D. Jankausko pateikti siūlymai bus svarstomi trečiadienio ministrų kabineto posėdyje.
Prognozuojama, kad net ir sumažinus visas pagrindines socialines išmokas, šiemet „Sodros“ deficitas sudarys maždaug 2,7 mlrd. Lt.