Partijomis pasitiki vos vienas iš 20
Kaip rodo apklausos rezultatai, išlieka tendencija, kad vis mažiau Lietuvos gyventojų pasitiki šalies valstybės institucijomis. Pernai rudenį Vyriausybe pasitikėjo viso labo 15 proc. apklaustųjų (pavasarį – 19 proc.), o Seimu – 7 proc. (pavasarį – 10 proc.).
Anot tyrėjų, žmonės reiškė nuomonę apie neseniai išrinktą Seimą ir suformuotą Vyriausybę, todėl pasitikėjimas yra itin menkas. Tačiau šie skaičiai jų nestebina, turint omenyje, kokiomis sudėtingomis sąlygomis pradėjo dirbti valdžia ir kokius nepopuliarius sprendimus teko priimti.
„Mokesčius kelianti, išmokas iš biudžeto mažinanti ir kitus skaudžius visai visuomenei sprendimus priimanti Vyriausybė negali tikėtis didelio populiarumo, - pažymėjo rezultatų analizę atlikęs sociologas Mindaugas Degutis. - Tai – toks pats rodiklis, kokį turėjo Gedimino Kirkilo Vyriausybė 2008 m. rudenį, todėl teigti, kad jis rodo visišką visuomenės nepritarimą, nebūtų galima.“
Tyrėjų duomenimis, Seimas pagal pasitikėjimą pasiekė vieną žemiausių rodiklių per visą „Eurobarometro“ tyrimų istoriją, tačiau prisimenant Arūno Valinsko išrinkimo parlamento vadovu ir jo atstatydinimo peripetijas, abejotino parlamentinių išlaidų panaudojimo istorijas, šis skaičius esą labai nestebina.
Kadangi tyrimas buvo atliktas iki tvirtinant 2010 m. biudžetą, esą galima spėti, kad pastaraisiais mėnesiais priimti sprendimai nesustiprins pasitikėjimo valstybės institucijomis.
Viso bloko gyventojai rudenį savo šalių vyriausybėmis pasitikėjo 29 proc., parlamentais – 30 proc. (pavasarį – po 32 proc.). Tačiau pagal simpatijas ES jie akivaizdžiai nusileido lietuviams. Mūsų šalyje Bendrija pasitikėjo 54 proc. (pavasarį – 59 proc.), o bloke – kiek mažiau nei pusė.
Dar skeptiškiau už įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią Lietuvos gyventojai vertina partijas – rudenį jomis pasitikėjo vos 5 proc. apklaustųjų (3 proc. punktais mažiau, nei pusmečiu anksčiau). ES jomis pasitikėjo kiek mažiau nei penktadalis gyventojų.
Bene ryškiausias skirtumas, palyginti su ES vidurkiu, užfiksuotas vertinant požiūrį į teisėsaugą. Lietuvoje ja pasitiki jau trigubai mažiau žmonių (15 proc.) nei vidutiniškai ES piliečių (43 proc.). Tai buvo blogiausias rodiklis visame bloke. Pasitikėjimas teisėsauga ypač stipriai sumažėjo per pusmetį nuo ankstesnio tyrimo. Tikėtina, kad tam didžiausios įtakos turėjo spalį kilęs skandalas, kai pareigūnai buvo apkaltinti neveiklumu vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje.
„Šie skaičiai rodo, kad, norint sugrąžinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, valdžiai nepakaks vien subalansuoti valstybės biudžetą ir įveikti ekonominę krizę. Būtina nedelsiant atkurti tikėjimą, kad gyvename teisinėje valstybėje ir kiekvieno interesai čia gali būti apginti lygiomis teisėmis“, - teigiama ataskaitoje.
Pasitikėjimas interneto žiniasklaida nekrito
Po pusantrų metų pertraukos tyrime vėl buvo klausiama apie pasitikėjimą įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Jis truputį sumažėjo visoje ES ir kiek labiau – Lietuvoje. Išimtis yra tik interneto žiniasklaida, kuria pasitiki tiek pat žmonių, kaip ir 2008 m. pavasarį. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, po poros metų internetu ir spauda bus pasitikima vienodai. Greičiausiai tai rodo ir augančią interneto, kaip informacijos priemonės, svarbą, ir įvairių žiniasklaidos priemonių (ypač spaudos ir interneto) sąsajas.
Tyrėjams įdomi pasirodė ir ilgalaikė pasitikėjimo spauda tendencija Lietuvoje. 2001 m. spauda pasitikėjo 71 proc. gyventojų, 2006 m. – 58 proc., o pernai pasitikėjimo lygis smuko iki 43 proc. „Akivaizdu, kad aktyvus žiniasklaidos, ypač spaudos, dalyvavimas politiniuose ir verslo interesų konfliktuose, smukdo pasitikėjimo ja lygmenį. Kita vertus, šiuo požiūriu Lietuvos visuomenė priartėjo prie bendro ES lygmens, pasižyminčio kritiškumu. Galbūt visuomenės pasitikėjimas spauda prieš 10 metų Lietuvoje buvo per aukštas, suteikęs šiai žiniasklaidos priemonei per daug įtakos ir neskatinęs pakankamos savikontrolės“, - svarstė M. Degutis.
Nors Lietuvos gyventojai šį dešimtmetį niekada nebuvo patenkinti demokratijos padėtimi šalyje, per pastaruosius dvejus metus šis rodiklis sumažėjo dar labiau – nuo 24 proc. iki 18 proc. Beje, Latvijoje smukimas buvo dar ryškesnis – nuo 43 proc. pernai pavasarį iki 21 proc. rudenį. Visoje ES demokratijos padėtimi patenkinti kiek daugiau nei pusė žmonių, Estijoje tiek jų buvo prieš metus, o rudenį liko 41 proc.
Savai valdžia patikėtų tik mokesčius, pensijas ir švietimą
Nepaisant visų Lietuvą užgriuvusių problemų, visuomenės nuostata ES atžvilgiu išlieka palanki. Dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad narystė yra naudinga šaliai, o bloko ateities perspektyvos yra optimistinės (net labiau nei Bendrijoje apskritai). Todėl tyrėjai konstatavo, kad per penkerius metus Lietuvos gyventojai nenusivylė naryste bloke.
Tiesa, tikinčiųjų narystės nauda Lietuvoje kiek sumažėjo (5 proc. punktais iki 66 proc.), bet žmonės visų sričių, išskyrus pensijas, mokesčių sistemą ir švietimą, klausimus yra linkę pavesti spręsti ne tik vietos valdžiai, bet ir ES. Kitų šalių gyventojai irgi yra linkę tikėti, kad sava valdžia geriau nei Briuselis susitvarkys su tokiomis sritimis, kaip pensijos, mokesčių sistema, sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, kova su nedarbu. Vis dėlto tendencija pasitikėti ES institucijų kompetencija išlieka – visose tirtose srityse vidutiniškai 62 proc. Lietuvos piliečių ir 54 proc. ES piliečių sprendimo teisę priskiria ne tik savo šalies valdžiai.
Lietuvos gyventojams ES visų pirma reiškia laisvę keliauti, studijuoti ir dirbti kitose bloko šalyse, taip pat – ekonominę gerovę, demokratiją, kultūros įvairovę, svaresnį žodį pasaulyje. O europiečiams apskritai ES yra laisvė keliauti, studijuoti ir dirbti, euras, taika, demokratija ir svaresnis žodis pasaulyje, bet jiems kur kas labiau nei lietuviams Bendrija asocijuojasi su biurokratija, pinigų švaistymu, nepakankama išorinių sienų apsauga.
Respondentai buvo prašomi palyginti ES ir kai kurių kitų valstybių ekonomikas. Tiek Lietuvos, tiek visų ES piliečių manymu, blokas atsilieka nuo JAV ir Japonijos, tačiau lenkia Indiją, Rusiją ir Braziliją. Pasak daugumos lietuvių, Kinijos ekonomiką Bendrija lenkia, tačiau vidutiniam europiečiui atrodo priešingai.
Lietuvos gyventojų ir vidutinio ES piliečio nuomonės dėl ES bei JAV įvairiose srityse sutampa tik keletu aspektų: jie sutartinai mano, kad JAV gerokai lenkia Europą mokslinių tyrimų, novatoriškų technologijų ir verslumo srityse. Mūsų šalyje pastebėtas teigiamas JAV įvaizdis: blokas esą nedaug lenkia Ameriką tik švietime. Vidutinis europietis mąsto kitaip: ES esą gerokai lenkia JAV švietimo, socialinės apsaugos, kovos su nedarbu, sveikatos apsaugos, klimato apsaugos ir kovos su diskriminacija srityse.