Primenama, kad Statistikos departamento duomenimis pernai metais šalies ūkis smuko 15 proc. Paskutinius du ketvirčius iš eilės, eliminavus sezono įtaką, šalies ūkis augo, lyginant su prieš tai buvusių ketvirčių rezultatais. Techniškai tai reiškia, šalies ūkis išėjo iš recesijos.
Ministerija tikisi, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius, ūkio raida bus spartesnė, tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog Lietuvos ūko atsigavimas didele dalimi priklauso nuo kitose šalyse taikomų ūkio skatinimo priemonių.
„Negalima sakyti, kad rizikų nėra, todėl kad labai didele dalimi mūsų atsigavimas, eksporto tendencijos priklauso nuo to, kas vyksta kitose šalyse. Mes puikiai žinome, kad mūsų eksporto atsigavimas priklauso nuo tų skatinimo priemonių, kurios įgyvendinamos Vakarų Europoje ar įvairios pasaulio šalyse“, - pirmadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.
Tuo atveju, jeigu tęsis dabartinės eksporto atsigavimo tendencijos, šiais metais būtų galima tikėtis dviženklio metinio eksporto augimo, sieksiančio 13–17,5 proc. Pasak I. Šimonytės, Lietuvos ūkį labiausiai tempia chemijos pramonė, mašinos, įrengimai, žemės ūkis. Ministrės nuomone, tai rodo, kad ekonomikos perkaitimas buvo regimas uždaruose sektoriuose, o visos kitos ūkio šakos, išskyrus nekilnojamojo turto (NT) sektorių, šia liga neužsikrėtė.
„Kol kas šiame etape galime pasakyti, kad palūkanų normų tendencijos, investuotojų požiūris į mūsų regioną tikrai jau atlygina Lietuvai už skausmingus konsolidacijos veiksmus, kuriuos mes atlikome 2009 m.“, - teigė I. Šimonytė, kurios nuomone, tai tik rodo, jog Andriaus Kubiliaus vadovaujamo kabineto politika pasiteisino, nes ja pasitikima tarptautinėje erdvėje.
Ministerijos prognozė turėtų pradžiuginti ir dirbančiuosius. Nors šiemet prognozuojamas 7,8 proc. darbo užmokesčio smukimas, tačiau kitąmet jis turėtų sulėtėti (iki 0,9 proc.), o 2012 m., nors ir nedaug, tačiau stiebsis į viršų 0,9 proc.
Anksčiau buvo prognozuojama, kad nedarbas turėtų augti ir 2011 m., tačiau dabar ministerija mano, kad nedarbo pikas bus pasiektas būtent šiemet – jis sieks 16,7 proc. Kitąmet jis sumažės daugiau nei 1 proc. punktu iki 15,5 proc., dar po metų - iki 14,7 proc.
2010 m. mažėjančios pajamos turėtų mažinti ir kainas. Šiemet prognozuojama 1 proc. defliacija. 2011 m. vidutinė metinė infliacija sudarytų 1 proc., o 2012 m. – 1,5 proc.
Leistų įsivesti eurą
Ministerija taip pat teigia, kad geresni nei tikėtasi rezultatai leidžia planuoti mažesnį valdžios sektoriaus deficitą. 2010 m. buvo planuotas 9,5 proc. deficitas, tačiau, atsižvelgę į naujausius duomenis, Finansų ministerijos analitikai mano, jog deficitas galėtų mažėti iki 8,1 proc., 2011 m. - 6,0 proc., 2012 m. – 3,0 proc.
„Tai reiškia, kad Lietuvai vis dar teks imtis papildomų priemonių konsoliduojant viešuosius finansus tam, kad būtų išlaikytas investuotojų pasitikėjimas, išlaikytos santykinai žemos palūkanos už skolinimąsi, tačiau gera žinia ta, kad apskritai tų priemonių reikės mažiau negu kad buvo galvota praėjusių metų pabaigoje“, - sakė ministrė.
Finansų ministrės tvirtinimu, jeigu valdžios sektoriaus deficitas išties 2012 m. pasiektų 3,0 proc. BVP ir šią tendenciją pavyktų išlaikyti 2013 ir 2014 m., tai formaliai 2014-aisiais Lietuva galėtų įsivesti eurą.
Euro įvedimas galimas, jeigu valstybė narė atitinka vadinamuosius Mastrichto kriterijus, kurie reikalauja išlaikyti kainų stabilumą, šalis neturi viršyti 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ir 60 proc. BVP skolos rodiklių, jos nacionalinė valiuta turi būti stabili.
Nepaisant, ministerijos požiūriu, gerėjančių ūkio tendencijų, pasak I. Šimonytės, papildomos nacionalinio biudžeto išlaidos nebus perskirstytos. „Čia galėtų būti visiškai primityvus palyginimas – jeigu žmogus turi mažiau pajamų negu išleidžia ir netikėtai gauna papildomų pajamų, tai galbūt jis neskubėtų pinigų tuoj pat išleisti, o veikiau grąžins skolas“, - pavyzdžiais aiškino ministrė.
