Vilniaus apygardos teismas penktadienį atvertė Lietuvos piliečio M. Bulatovo baudžiamąją bylą, kurioje jam pateikti kaltinimai dėl genocido. Prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad jis pokario metais veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.
Iš archyvinių dokumentų pavyko sužinoti, kad M. Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus.
Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“ apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti - suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.
Taip pat buvo nustatyta, kad M. Bulatovas kartu su kitais agentais dalyvavo ir 1953-ųjų pavasarį Švenčionių rajone vykusiame dviejų Lietuvos partizanų nužudyme.
MGB agentu-smogiku M. Bulatovas buvo nuo 1952-ųjų pavasario iki 1960-ųjų. Tiesa, prieš tai, 1942-1952 metais jis priklausė kovai su Lietuvos partizanais suburtam vadinamajam liaudies gynėjų būriui ir buvo vado pavaduotoju.
M. Bulatovas jau buvo apklaustas teisme, tačiau, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, neigė prokurorų kaltinimus. Vyriškis neneigė, kad priklausė MGB, tačiau teigė nedalyvavęs jokiose partizanų žudynėse. Tiesa, vienoje operacijoje jam teko dalyvauti – tada buvo sušaudyti partizanai, bet M. Bulatovas teigia nė į vieną jų nepaleidęs kulkos.
„Man užsikirto šautuvas“, - pareiškė kaltinamasis.
Baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui į Vilniuje vykstančius posėdžius sunkiai pavyksta prisikviesti liudytojus, nes jie gyvena Ignalinos ir Švenčionių rajonuose, be to, yra senyvo amžiaus. Penktadienį posėdyje nepasirodė dvi nukentėjusiomis pripažintos moterys ir vienas liudytojas, todėl, jeigu nepaaiškės pateisinama jų neatvykimo priežastis, teismas imsis priemonių - garbingo amžiaus liudytojai gali būti policijos pareigūnų atvesdinti į kitą posėdį.
Tiesa, teismas viliasi, kad griežtų sankcijų nereikės imtis. Juoba kad viena 90 metų nukentėjusioji per savo dukrą teisėjams perdavė, jog labai nori atvykti į posėdį ir pasižiūrėti į akis jos artimiausią šeimos narį sušaudyti galėjusį smogiką.
Bylos nagrinėjimas teisme gali įstrigti ir dėl sunkios kaltinamojo sveikatos būklės. M. Bulatovo advokatė teisme penktadienį pareiškė, kad yra iškilusi rizika dėl tolesnio bylos nagrinėjimo.
„Mano ginamojo sveikata yra labai prasta, šiandien jis atvyko į posėdį, bet negaliu garantuoti, kad sugebės atvažiuoti kitą kartą“, - sakė M. Bulatovui atstovaujanti advokatė.
Tuo tarpu M. Bulatovas teisme ir po jo nepratarė nė žodžio – net nereaguodamas į užduodamus klausimus išvyko iš teisingumo rūmų.
M. Bulatovo bylos nagrinėjimas toliau bus tęsiamas kovo viduryje. Už genocidą kaltinamajam gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.
Ikiteisminis tyrimas buvusio MGB agento-smogiko byloje buvo pradėtas dar 1994-ųjų rudenį, byla teismą pasiekė pernai vasarą.
DELFI primena, kad 1990–2008 metais Lietuvoje buvo pradėti ir atliekami 229 ikiteisminiai tyrimai dėl okupaciniu laikotarpiu padarytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Per šį laikotarpį 20 baudžiamųjų bylų dėl 29 asmenų padarytų nusikaltimų buvo perduotos teismui.
„Nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų ikiteisminių tyrimų sudėtingumą lemia didelis laiko tarpas nuo nusikaltimo, neišlikę gyvi galimi kaltininkai ir dauguma liudytojų, sudėtinga ir komplikuota archyvinės įrodomosios medžiagos paieška Lietuvoje, tačiau šių nusikalstamų veikų išaiškinimas labai svarbus istorinio teisingumo atkūrimui, baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimui“, - vertindamas M. Bulatovo baudžiamosios bylos tyrimą yra sakęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
Pasak jo, kiekviena tokia byla yra didelis laimėjimas įgyvendinant teisingumą už nusikaltimus, kurie neturi senaties.