Pasak SEB banko, faktinis 2009 m. BVP nuosmukis „bus labai panašus į anksčiau prognozuotąjį – minus 15,5 proc.“
Visgi nors kai kuriuos kitų ketų pragiedrulius SEB mato jau dabar, jų esą pernelyg mažai norint „perlaužti“ ekonomikos raidos tendenciją.
„Mes, įvertinę tas tendencijas, kurios pradėjo ryškėti jau šių metų viduryje, nors jos dar labai sunkiai įžvelgiamos, nors užuomazgos dar labai kuklios, visgi ekstrapoliavę šias tendencijas į ateitį, manome, kad Lietuva turi šansą išsikapstyti iš minuso zonos, iš recesijos zonos jau 2010 m. net ir atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir jos pasekmės mūsų ekonomikai gali būti maždaug -1, -1,5 procentinio punkto – tai yra atimti iš mūsų BVP“, - žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Visgi, pasak G. Nausėdos, šalies vidaus rinkoje pirmąjį kitų metų pusmetį atsiras daugiau pesimizmo nei yra šiuo metu. Tai siejama su dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo brangsiančia elektra, šildymo sezonu, toliau augsiančiu nedarbu. Visgi prognozuojama, kad antrąjį pusmetį jau pasirodys teigiamos tendencijos.
G.Nausėdos teigimu, didžiausius ekonomikos atsigavimo lūkesčius reikėtų sieti su sparčiau nei tikėtasi atsigaunančiomis Lietuvos eksporto rinkomis: Vokietija, kitomis euro zonos šalimis, Rusija, Lenkija ir kt. Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, SEB bankas mato gerėjančius eksporto pokyčius maisto produktų, baldų, plastikų ir guminių gaminių bei metalo gaminių sektoriuose.
Gyventojai nepajus
„2011 m. tikiu, kad ekonomikos atsigavimas, skirtingai nuo 2010 m., pradės ateiti iki valstybės biudžeto. 2010 m. pirmi atsigavimo ženklai, kurie bus daugiau susiję su eksportu, dar nepasieks nei „Sodros“, nei valstybės biudžeto. Tuo tarpu pačiais optimistiškiausiais vertinimais, 2011 m. ši transmisijos grandinė jau gali įvykti ir šie teigiami ekonomikos impulsai gali ateiti ir iki valstybės finansų“, - kalbėjo G. Nausėda.
Visgi, pasak G. Nausėdos, 1 proc. ekonomikos augimas, kai šalis prieš tai patiria 15 proc. nuosmukį, - gana sunkiai apčiuopiamas. Tad socialinių išmokų, darbo užmokesčio ir darbo vietų kūrimo prasme augimo nepamatysime.
SEB banko prezidento patarėjo teigimu, vieno giliausių Europos Sąjungoje ekonominio nuosmukio priežastis – pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje. SEB banko skaičiavimais, net trečdalį šių metų Lietuvos BVP sumažėjimo galima paaiškinti ypatingai gilia statybų ir nekilnojamojo turto rinkos krize.
„Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ SEB bankas konstatuoja, kad Vyriausybei pavyko išvengti valstybės bankroto ir lito devalvavimo, o tokia grėsmė buvo reali. Kaip rašoma, Vyriausybė stengėsi pati spręsti biudžeto problemas, siekdama apsieiti be Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės paramos ir kontrolės. „Galima ginčytis, ar toks elgesys buvo pateisinamas, atsižvelgiant į skolinimosi tarptautinėje finansų rinkoje ir TVF skirtumą, tačiau vieno fakto nepaneigsi – Lietuva išsaugojo šią galimybę ateičiai, jei situacija taptų dar sudėtingesnė. Atvirkščiai, mūsų kaimynė Latvija visus skolinimosi „langus“ jau atidarė ir jai belieka viltis, kad blogiau jau nebebus“, - teigia SEB analitikai.
DELFI primena, kad Lietuvos ekonomikos augimą kitąmet yra prognozavęs Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM studijų dekanas, finansų ekspertas Nerijus Mačiulis. Finansų ministerija kitąmet prognozuoja 4,3 proc. ekonomikos smukimą.
A.Kubilius: oficialių FM prognozių geriau nekeisti
Premjeras Andrius Kubilius SEB banko prognozes kitiems metams vertina pozityviai, tačiau, pasak jo, tai vis tiek nesuteikia galimybių atsitraukti nuo dabartinės ekonomikos ir finansų politikos, kurią ministras pirmininkas vadina „griežta, tikslia ir aiškia“.
„Aš vertinu pozityviai tokias gerėjančias prognozes. Tai leidžia dar labiau tikėti tais optimizmo ženklais, kuriuos ir šiandien matome. Be abejo, tai neatpalaiduoja nuo tos griežtos, tikslios ir aiškios ekonominės ir finansinės politikos, kurią iki šiol turėjome įgyvendinti“, - antradienį sakė A. Kubilius.
Tačiau premjeras sako manąs, kad skubėti keisti oficialiųjų Finansų ministerijos prognozių dar nereikėtų – esą geriau tikėtis prastesnio rezultato ir metų viduryje įsitikinti, kad reali padėtis viršijo lūkesčius.
„Ar Finansų ministerija peržiūrės prognozes, tai mes apie tai kalbėsimės, bet kartais oficialiose prognozėse geriau nepadidinti lūkesčių ir metų viduryje džiaugtis, jei pasirodys, kad jas viršijome“, - teigė ministras pirmininkas.
