Suėjus šiam senaties terminui Generalinė prokuratūra dėl nusikaltimo negalės apkaltinti ir kitų „omonininkų“, vykusių į Medininkų pasienio postą.

Teisiamas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą

Kaip pažymėjo teismas, K. Michailovas kaltinamas dėl nusikaltimų, kurių padarymo metu galiojo senasis Baudžiamasis kodeksas. Jame buvo numatyta, kad už nužudymus griežčiausia gali būti skiriama mirties bausmė, be to, senaties terminas kodekse nebuvo ribojamas – šiuo klausimu galėjo pasisakyti tik teismas.

Kaip teisme sakė teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Sigita Vainauskienė, pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą K. Michailovui gresianti griežčiausia bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos, o senaties terminas sueina po 20 metų. Todėl, pasak teismo, K. Michailovas pagrįstai yra teisiamas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą, kuriame yra numatyta švelnesnė bausmė dėl nužudymo.

Latvijos piliečio baudžiamąją bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija taip pat paskelbė, kad atmeta ir kitus anksčiau K. Michailovo ir jo gynėjų pareikštus prašymus. Kaltinamasis dar kartą prašė sušvelninti jam skirtą kardomąją priemonę, įpareigoti prokurorus papildyti ikiteisminį tyrimą, išreikalauti kitas su senais įvykiais susijusias bylas. Be to, kaltinamojo gynėjai siekė, kad byla būtų nutraukta vien dėlto, kad K. Michailovas Latvijoje dalyvavo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Prokurorai prašo atmesti naujus prašymus

Nors buvo atmesti kaltinamojo ir jo gynėjų prašymai, teismas jau trečią kartą negalėjo iš esmės pradėti nagrinėti K. Michailovo bylos – anksčiau advokatai buvo pateikę dar keliasdešimt prašymų. Jie teismo prašė iš įvairių Lietuvos ir Rusijos institucijų išreikalauti dokumentus ir net teisės aktus, kurie gali būti susiję su bet kokiais atliktais tyrimais dėl Medininkų žudynių.

Valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius pirmadienį teismo prašė K. Michailovo advokatų prašymus atmesti. Jis mano, kad pateikdami prašymus advokatai siekia vilkinti teismo procesą.

Advokatas suabejojo, ar nužudyti pareigūnai buvo blaivūs

Pirmadienį K. Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius teisme pareiškė, kad anksčiau pateikti prašymai – tik mažoji dalis to, ko jis su kolege Ingrida Botyriene dar žada prašyti ateityje. Gynėjas tikino, kad šiuo metu ruošiama tris kartus daugiau prašymų.

„Gal rasime teisybę“, - sakė jis teisme.

Kreipdamasis į teisėjų kolegiją A. Marcinkevičius pareiškė, kad siekiąs išsiaiškinti, kas įvyko tą tragišką Medininkų žudynių rytą. Advokatas teismo prašė prokurorus pateikti visą su Medininkų žudynėmis susijusią medžiagą ir vaizdo įrašus, kurie buvo daryti po žudynių poste.

Be to, jis užsiminė, kad per vieną apklausą prokurorai nukentėjusiojo muitininko Tomo Šerno klausė, ar jam yra žinoma, jog esą Medininkų poste pareigūnai girtavo ir kad buvo dar vienas žmogus, kuris per „omonininkų“ užpuolimą spėjo pasprukti.

Advokatas sakė, kad į Medininkų bylą turi būti „preciziškai tiksliai“, o ne skubinama kuo greičiau priimti nuosprendį. „Galbūt istorijai reikėtų žinoti, kas tada buvo“, - sakė A. Marcinkevičius.

„Labai keista ir kelia daug abejonių, kad prašymai teikiami ne iš karto“, - Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas stebėjosi, kad K. Michailovo advokatai teismą užvertė įvairiais prašymais.

Į pirmadienį pateiktus prašymus prokurorai galės atsikirsti ketvirtadienio teismo posėdyje. Tikimasi, kad tada jau pavyks bylą pradėti nagrinėti iš esmės, nes teismas nusprendė bent kol kas neleisti K. Michailovo advokatams teikti naujų prašymų.

Valstybė prašo priteisti 3 mln. litų

„Aš suprantu kokiomis akimis į mane žiūri žuvusiųjų artimieji, bet jie jau į mane žiūri, kaip į prisidėjusį prie nužudymų, - kreipdamasis į nukentėjusiuosius pirmadienį teisme sakė K. Michailovas. - Gerbiamieji, jums susidarė toks įspūdis – žmonės yra „suzombinti“ prokuratūros, visuomenės informavimo priemonių. Noriu paprašyti, kad priimtumėte ne tik tai, ką kalba prokurorai, bet ir tai, ką kalbame mes“.

DELFI primena, kad Medininkų žudynių bylą bus kviečiami net 223 liudytojai. Šioje byloje civilinius ieškinius yra pareiškusi valstybė bei nukentėjusiuoju pripažintas muitininkas T. Šernas. Valstybė byloje yra pareiškusi 3 mln. litų ieškinį.

Prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad buvęs Rygos omonininkas yra kaltinamas 1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste nužudęs Lietuvos pasieniečius.

Buvusiam TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkui K. Michailovui (anksčiau turėjusiam Nikulino pavardę) pateikti kaltinimai septynių Lietuvos pareigūnų nužudymo byloje. Joje pagrindiniai įtariamieji yra OMON smogikai. K. Michailovas yra kaltinamas dėl itin sunkaus nusikaltimo padarymo - tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo. Už tai Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Tuo tarpu K. Michailovas neigia prokurorų mestus kaltinimus ir tikina, kad nežudęs pareigūnų, nors tuo metu iš tikrųjų ir buvęs Lietuvoje.

„Aš milijonu procentų galiu garantuoti, kad nieko nežudžiau, todėl reikalauju mane nedelsiant paleisti į laisvę, - teisme yra sakęs buvęs omonininkas. - Jeigu yra bent vienas procentas abejonių, kad žmogus yra nekaltas, jo negalima kaltinti“.