D.Teišerskytė: mokydamiesi užsienio kalbos nuo 2 klasės, vaikai išprotės

Nuo rugsėjo visose bendrojo lavinimo mokyklose ankstyvasis užsienio kalbos mokymas nuo antros klasės turėtų tapti privalomas. Tačiau tam koją kiša įvairiausių argumentų pateikiantys kalbininkai ir politikai. Pavyzdžiui, liberalė Dalia Teišerskytė baiminasi, kad pradėję mokytis užsienio kalbos nuo 2 klasės, vaikai išprotės.

Apie tai trečiadienį diskutuota Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK).

Jei tai, dėl ko nuogąstauja D. Teišerskytė, tiesa, tuomet gali būti, kad 96 proc. Lietuvos antrokų jau yra bepročiai. Mat tiek Lietuvos antrokų užsienio kalbos nuo jau mokosi savanoriškai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dar 2006 m. patvirtino Privalomojo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programą. Šioje programoje numatyta nuo 2008 m. rugsėjo pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti nuo 2 klasės – iki tol galiojusi tvaria numatė, kad užsienio kalbos pradedama mokytis 4 klasėje. Tačiau praėjusių metų gegužę įvertinusi situaciją, kad trūksta užsienio kalbų mokytojų, ŠMM atidėjo privalomo užsienio kalbų mokymo įvedimą iki 2009 m. rugsėjo.

Šių metų kovą paaiškėjo, kad poros pedagogų trūksta tik dviejuose - Varėnos ir Švenčionių - rajonuose, taigi privalomas užsienio kalbos mokymas gali startuoti. Visgi su tuo nenori sutikti kai kurie trečiadienį ŠMKK kalbėję kalbininkai ir politikai.

Kalbininkai: pakenksime vaikams

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės Irenos Smetonienės teigimu, anot kai kurių psichologų, tokio amžiaus vaikams užsienio kalbos dėstyti negalima, nes dar nėra susiformavę gimtosios kalbos sistemos vartojimo įgūdžiai, kurie turėtų būti svetimos kalbos mokymosi atrama. Pasak I. Smetonienės, ankstyvajam kalbų mokymui abejodami pritarė tik du VLKK nariai.

„Iš esmės esu už modelį, kad kalbos reikėtų pradėti mokyti anksčiau, bet ne nuo antros klasės. (...) Psichologų yra įrodyta, kad vaikas gimtąja kalba išmoksta skaityti ir suvokti tai, ką skaito, kad galėtų savo gebėjimus perkelti į kitas kalbas, 8-10 metų amžiaus. Tai jeigu mes užsienio kalbos pradedam mokyti nuo 2 klasės, daliai vaikų mes pakenkiame“, - tvirtino VLKK narė, Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto dekanė Vilija Salienė.

Joms pritarė Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė, nuogąstavusi, kad užsienio kalbos bus mokoma lietuvių kalbos sąskaita.

Kitos šalys užsienio kalbos moko nuo trejų

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė aiškino, kad pagal tarptautinę praktiką Lietuvos modelis, kai užsienio kalbos mokoma nuo 10 metų - vienas konservatyviausių. Panašiai elgiasi tik prancūzai, tuo tarpu daugybėje šalių užsienio kalbos pradedama mokyti daug anksčiau. Kai kur vaikai su užsienio kalba susipažįsta nuo trejų, kai kur – jau nuo pirmos klasės. Tad diskusija, pasak viceministrės, gali kilti tik dėl to, kiek valandų per savaitę skirti užsienio kalbos mokymui.

„Klausimas, kad ankstyvas užsienio kalbos ugdymas pakenkia gimtajai kalbai – retorinis“, - kalbėjo N. Putinaitė. Pasak jos, ankstyvas kalbų mokymasis išplečia gebėjimus, perspektyvas.

ŠMM sekretorius Alvydas Puodžiukas aiškino, kad kai vieni užsienio kalbos pradeda mokytis nuo antros, kiti – nuo ketvirtos klasės, penktoje klasėje susidaro nelygios galimybės. Liberalas Jonas Liesys pastebėjo, kad ankstyvu kalbų mokymu suinteresuoti vaikų tėvai. Apie tai, jog apie 80 proc. tėvų nori, kad jų vaikai mokytųsi užsienio kalbos, kalbėjo „darbietis“ Vydas Gedvilas.

ŠMM tikina, kad įvedus privalomą užsienio kalbų mokymą nuo 2 klasės, antrokų krūvis nedidės. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad daugumoje ES šalių nustatytas privalomas mokyklos lankymas nuo 6-erių, o Lietuvoje - nuo 7 metų.

D.Teišerskytė baiminasi vaikų išprotėjimo

Į diskusiją įsitraukusi liberalė Dalia Teišerskytė prašė neskubėti – esą lietuvių kalba jau ir taip „nususinta“, mokyklose dideli krūviai. „Vaikai nebeturi vaikystės, o jeigu vaikas dar lanko vieną ar kitą būrelį – amen – neturi kada pailsėti“, - kalbėjo parlamentarė.

Ji baiminosi, kad mokiniai keliasi anksti, gula vėlai, per 70 proc. jų turi psichikos ir iškrypusių stuburų problemas.

„Jūs puikiai žinote, kokia sudėtinga lietuvių kalba ir kaip ją sudėtinga išmokti. Jei nuo antros klasės dar pridėsite anglų ar kurią kitą kalbą, vaikas išprotės“, - sakė D. Teišerskytė.

ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys klausė, ar nebus taip, kad mokinys nei svetimos kalbos neišmoks, ir dar savo užmirš. V. Stundžio teigimu, ankstyvasis užsienio kalbos mokymas – mados ir prestižo reikalas. „Visiškai akivaizdu, kad tai mados reikalas. Suprantamas praktinis žmonių interesas, dėl to abejonių neturiu, bet ar tai turi diktuoti labai rimtą politiką?“, - klausė konservatorius.

Prie šio klausimo ŠMKK žada dar grįžti ateityje.

DELFI primena, kad sprendžiant, kurios kalbos mokytis kaip pirmosios, galima rinktis iš anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų. Renkantis antrąją kalbą, be minėtų, dar galima rinktis iš latvių, rusų ir lenkų kalbų sąrašo.