A.Matulevičius Seime dirbo dvi pastarąsias kadencijas, į jį buvo išrinktas su Rolando Pakso vadovaujama partija, anuomet - liberaldemokratų, šiuo metu pakeitusia pavadinimą į "Tvarka ir teisingumas".

Tretieji Seimo rinkimai, šįkart vadovaujant nuo Darbo partijos atsiskyrusiai Pilietinės demokratijos partijai, buvo nesėkmingi. Pernai spalį vykusiuose rinkimuose partija tegavo 1,11 proc. rinkėjų balsų. A.Matulevičius, kandidatavęs vienmandatėje sostinės Karoliniškių apygardoje, liko šeštas su 7,84 proc. rinkėjų balsų.

Ketinimus kelti kandidatūrą prezidento rinkimuose jau yra paskelbę atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, leidėjas Algirdas Pilvelis, apie tai yra užsiminusi ir konservatorė europarlamentarė Laima Andrikienė. Vienintelė partija, oficialiai jau paskelbusi savo pretendentą kandidatuoti prezidento rinkimuose - opozicinė "Tvarka ir teisingumas", iškėlusi parlamentinės frakcijos seniūną Valentiną Mazuronį.

Valdančiosios konservatorių partijos galimų kandidatų sąraše, be L.Andrikienės, minimi europarlamentaras Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Taip pat yra siūlymų paremti, jei kandidatuos, eurokomisarę Dalią Grybauskaitę. Galutinį sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose konservatoriai turėtų priimti kovo 7 d. tarybos posėdyje.

Opozicinė socialdemokratų partija taip pat turėtų apsispręsti kovo pradžioje. Tarp šios partijos galimų kandidatų minimi partijos garbės pirmininkas kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis bei buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Pretendentų būti kandidatais prezidento rinkimuose paraiškinius dokumentus Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti nuo vasario 26 dienos. Antrasis kovo penktadienis - kovo 13 diena - bus paskutinė diena, kuomet partijos ir pavieniai asmenys gali pateikti dokumentus apie kandidatais į prezidentus siekiančius tapti pretendentus.

Pretendentams, pateikusiems VRK Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjusiems 5 vidutinių mėnesinio darbo užmokesčių dydžio užstatą ir kitus numatytus dokumentus ir VRK patikrinus, ar nėra aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į prezidentus, per 3 dienas bus išduoti parašų rinkimų lapai. 20 tūkst. Lietuvos piliečių, remiančių pretendento dalyvavimą prezidento rinkimuose, parašų VRK reikės patekti iki balandžio 2 dienos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas sako komisiją sulaukus ir kitų piliečių skambučių ar raštiškų pareiškimų dėl ketinimų dalyvauti rinkimuose, tačiau nevadina jų rimtais. "Sulaukiam mes visokių skambučių, bet ko jie verti? Pažiūrėsime, kai atneš dokumentus. Manau, kad grėsmė prarasti užstatą atbaidys nerimtus kandidatus", - BNS sakė Z.Vaigauskas.

Ketinantys dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose turės sumokėti 5 vidutinių mėnesinio darbo užmokesčių dydžio (daugiau kaip 11 tūkst. litų) užstatą, kuriam atgauti reikės pasiekti 7 proc. rinkėjų palaikymą per rinkimus.

Tokia tvarka įvesta dar prieš 2004 metų prezidento rinkimus, nes 2002 užsiregistravo itin didelis kandidatų skaičius - tuomet reikalingą parašų kiekį surinko 17 kandidatų.

Balandžio 17 dienos VRK skelbs kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą ir prasidės prezidento rinkimų agitacijos kampanija.

Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.