Iki šiol verslininkas yra tvirtinęs, kad prokurorų kaltinimai esą yra išgalvoti. Neabejojama, kad tokios pozicijos jis laikysis ir teisiamuosiuose posėdžiuose - dar antradienį G. Jacka pareiškė, jog esą prokurorai klastoja bylą ir kartu su bendrais prašė nušalinti prokurorą. Teismas šio prašymo nepatenkino.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti banditizmu, ginkluotais apiplėšimais ir nužudymais kaltinamos gaujos baudžiamąją bylą. Joje kaltinimai pateikti ne tik G. Jackai, bet ir su Kauno nusikalstamu pasauliu siejamam Arikui Pastuškovui bei pareigūnų saugomam anksčiau nuo jų į Rusiją pasprukusiam Jonui Bielskiui, Šiaulių nusikalstamo pasaulio "autoritetams" Saulius Skėriui ir Viktorui Mulai. Būtent pastarieji laikomi banditų gaujos įkūrėjais ir organizatoriais.
1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose veikusiai grupuotei priskiriama keliolika sunkių nusikaltimų. Paaiškėjo, kad banditai buvo gerai ginkluoti bei turėjo įsigiję nemažai sprogstamųjų medžiagų.
Į šios grupuotės veiklą G. Jacka pakliuvo per savo pažįstamą - J. Bielskį. Su šaltakraujais nusikaltėliais ryšius palaikęs J. Bielskis yra pareigūnams suteikęs daug informacijos apie padarytus nusikaltimus, todėl jam baudžiamoji byla yra nutraukta.
Verslininkui negalėjo atleisti už liudijimą pareigūnams
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad G. Jacka 1993-iųjų pradžioje organizavo telšiškio verslininko Hilarijaus Sasnausko nužudymą. Šis vyriškis dar 1984-aisiais kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus ir išdavė verslininką, todėl tais pačiais metais Mažeikių rajono teismas G. Jacką pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme dėl kurstymo duoti kyšį.
Teigiama, kad G. Jacka negalėjo atleisti H. Sasnauskui, todėl suorganizavo jo nužudymą. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, vienas Kurhauzo savininkų kreipėsi pagalbos į savo bičiulį J. Bielskį ir paprašė surasti žmones, galinčius nužudyti H. Sasnauską. Su Kauno banditais siejamam J. Bielskiui jis parodė, kur telšiškis gyvena bei dirba, su kokiu automobiliu važinėja.
Pasak prokurorų, J. Bielskis surado žudikus - kreipėsi į S. Skėrį, kuris su bendrais pažadėjo atsikratyti H. Sasnausku. Kai telšiškis vieną vakarą grįžo į namus, į iš automobilio išlipantį vyriškį iš nerasto medžioklinio šautuvo buvo paleisti du šūviai. Nuo jų sužeistasis netrukus mirė.
Už kruviną darbą J. Bielskis Šiaulių banditams esą davęs 5 tūkst. JAV dolerių. Kur kas didesnę sumą G. Jacka buvo priverstas sumokėti žudikus parinkusiam kauniečiui.
G.Jacka pardavė namą ir žemę, kuri priklausė ne tik jam
Net keli bylos epizodai yra susiję su buvusio banko "Ekspress" prezidentu Vladimiru Naidūnu. Pasak prokurorų, 1992-aisiais G. Jacka tuomet leidžiamame laikraštyje "Vakarinės naujienos" išspausdino skelbimą, jog sostinės Tyzenhauzų gatvėje parduoda namą su žemės sklypu. Į šį skelbimą atsiliepė V. Naidūnas.
G. Jacka ir jo sutuoktinė Virginija Jackienė (jai byla nutraukta) sutarė, kad už 108 tūkst. JAV dolerių perleis namą ir sklypą, nors tuo metu jis priklausė ne tik jiems, bet ir Jackų mažamečiam sūnui, G. Jackos motinai, be to, dalį sklypo valdė dar dvi vilnietės.
Pas notarą patvirtinęs įgaliojimą, kad V. Naidūnas galės naudotis žemės sklypu bei gyvenamuoju namu, G. Jacka gavo 108 tūkst. JAV dolerių. Tačiau po dvejų metų palangiškis nusprendė atšaukti savo suteiktą leidimą, nors "Ekspress" banko valdytojas jau į namo rekonstrukciją bei papildomus statinius buvo investavęs apie 2 mln. litų.
Organizavo bankininko pagrobimą - siekė gauti 200 tūkst. JAV dolerių
Pasak valstybinių kaltintojų, prieš tai, 1993-iųjų pradžioje G. Jacka nusprendė užsidirbti pinigų organizuodamas "Ekspress" banko vieno vadovų Igorio Žukovskio-Zilberio pagrobimą. Į pagalbą pasitelkęs J. Bielskį Palangos verslininkas nurodė pagrobti bankininką - už tai ketino iš jo bičiulio V. Naidūno išsireikalauti 200 tūkst. JAV dolerių išpirką. Už tai J. Bielskiui buvo pažadėta sumokėti trečdalį gautos išpirkos.
J. Bielskis surado S. Skėrio ir V. Mulos vadovaujamos gaujos narius, kurie tų pačių metų vasario 24-ąją persirengė policijos pareigūnais ir prie namų į automobilį įsisodino I. Žukovskį-Zilberį. Mašinoje bankininkui buvo surištos rankos, ant galvos uždėta kepurė. Į nenustatytą garažą Vilniaus regioniniame parke nuvežtas vyriškis buvo sumuštas, smaugiamas gumine žarna. Nusikaltėliai liepė skambinti V. Naidūnui ir prašyti, kad šis sumokėtų 200 tūkst. JAV dolerių išpirką.
Pasak prokurorų, pagal iš anksto sumanytą planą tuo metu esą netyčia G. Jacka užsuko į svečius pas V. Naiduną. Kai šiam paskambino I. Žukovskis-Zilberis ir pranešė apie pagrobimą bei reikalaujamą pinigų sumą, G. Jacka patarė nesikreipti į policiją - teigė, kad pažįsta vieną Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetą, kuris galėtų vesti derybas su banditais.
V. Naidūnas sutiko, todėl dar tą pačią dieną G. Jacka pas bankininką atvežė J. Bielskį. Šis žadėjo pagelbėti. Pagal planą kaunietis netrukus esą surado nusikaltėlius, kurie net sutiko sumažinti išpirkos dydį: I. Žukovskį-Zilberį sutiko paleisti ne už mažesnę sumą - 150 tūkst. JAV dolerių.
Kitą dieną V. Naidūnas, G. Jacka ir J. Bielskis vyko į susitikimą Kauno kavinėje "Apuokas" su pagrobėjais, tačiau pinigus turėjęs atvykti pasiimti S. Skėrys pakliuvo į avariją ir buvo paguldytas į ligoninę. J. Bielskis nujautė kažką negera, todėl pasiūlė paleisti I. Žukovskį-Zilberį.
Bankininkas netrukus atgavo laisvę - nusikaltėliai jį miške pririšo prie medžio.
Kaltinamas smaugęs statybomis pasipiktinusią moterį
Kaip nurodyta kaltinamajame akte, G. Jacka taip pat kaltinamas dėl nesunkaus Palangos gyventojos Janinos Maslauskienės sveikatos sutrikdymo. 1997-aisiais verslininkas vadovavo statybos darbams Mėtos skersgatvyje, kai susidūrė su šalia gyvenančia J. Maslauskiene. Moteris ėmė priekaištauti, kad sunkiasvorė technika važinėja gyventojų įrengtu keliu ir jį gadina, todėl pasiūlė techniką nukreipti kitu šalia esančiu prastesniu keliu.
Pasak prokurorų, G. Jacka moteriai ėmė grasinti susidorojimu ir savo pažadus įvykdė - griebė J. Maslauskienei už kaklo ir ėmė ją smaugti. Laimei, incidentą pamatė palangiškės nuomininkas, kuris G. Jacką sutramdė. Tada pykčio apimtas verslininkas griebė plytą ir metė į J. Maslauskienei priklausančio namo langą.
Siekė suluošinti Palangos vyriausiąjį architektą
Kaip paaiškėjo trečiadienį, vienas Kurhauzo savininkų savo tikslų siekė bet kokia kaina - kai Palangos vyriausiasis architektas Edmundas Benetis atsisakė leisti vykdyti verslininko nekilnojamojo turto projektus, G. Jacka vėl kreipėsi pagalbos į J. Bielskį. Pasak prokurorų, G. Jacka prašė surasti "berniukus", kurie galėtų į invalido vežimėlį pasodinti jo planus įgyvendinti atsisakantį architektą.
Su Kauno banditais siejamas J. Bielskis surado nusikaltimą įvykdyti sutikusį Mantą Murauską (jam baudžiamoji byla nutraukta), kuris su nenustatytu asmeniu, vardu Vitalijus, 2000-ųjų gruodžio 7-ąją prie Palangos vyriausiojo architekto namų Klaipėdoje, Danės gatvėje, metaliniais strypais užpuolė E. Benetį. Tačiau nusikaltimas nebuvo užbaigtas - architektas sugebėjo pasipriešinti bei ėmė šauktis pagalbos, todėl užpuolikai paspruko.
Nepatenkintas, kad E. Benetis toliau eina vyriausiojo architekto pareigas, G. Jacka dar kartą kreipėsi į J. Bielskį ir paprašė surasti kitus vaikinus, kurie esą galėtų susidoroti su iš aukštų pareigų nesitraukiančiu architektu. Už tai, kad planas nebuvo įgyvendintas, G. Jacka atsisakė sumokėti J. Bielskiui ir jo vyrukams už ne iki galo atliktą darbą.
Praėjus vos mėnesiui, 2001-ųjų sausio 8-ąją E. Benetis vėl buvo užpultas prie namų, tačiau ir tąsyk priešinosi nusikaltėliams bei šaukėsi pagalbą. Po šio užpuolimo architektas nusprendė darbą palikti.
Kaltinami nužudę R.Kuzminą, pravarde "Ramaškė"
Kaip teigiama prokurorų surašytame kaltinamajame akte, S. Skėris ir V. Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti atskirus asmenis, patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimų padarymui kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Gaujos nariai kaltinami dėl trijų nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Prokurorai teigia, kad jiems pavyko išsiaiškinti, kad garsaus Kauno šešėlinio pasaulio lyderį Ramūną Kuzminą, pravarde "Ramaškė", nužudė S. Skėrio ir V. Mulo grupuotė. Jos nariai buvo apiplėšę R. Kuzmino žmoną, todėl baiminosi, kad šis Šiaulių nusikaltėliams gali keršyti. Siekdami užkirsti kelią banditai R. Kuzminą nušovė vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune.
Be to, gaujos vadeivoms pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti su "daktarų" nusikalstamu pasauliu siejamo Algirdo Žemaičio, pravarde "Kukas", žmoną bei jos kaimynę. J. Bielskis buvo su juo susipykęs dėl negrąžintos skolos, todėl esą nusprendė jį "pamokyti" - šiauliečiai į automobilį įdėjo bombą, tačiau prie jo vairo sėdo "Kuko" žmona ir kaimynė. Nusikaltėliai neapskaičiavo elementų galingumo, todėl sprogstamasis įtaisas nesprogo.
Atliekant ikiteisminį tyrimą Šiaulių banditų byloje iš jos buvo išskirtos ir teismui jau perduotos kelios baudžiamosios bylos. Šiuo metu nagrinėjamą bylą sudaro daugiau kaip šimtas tomų, todėl teismas ketina nusikaltimus narplioti mažiausiai net iki kitų metų liepos.
Už banditizmą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 15 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.