Įsakymas ministerijos buhalteriją įpareigojo įstaigos darbuotojams išmokėti daugiau nei pusę milijono litų vienkartinių priedų.
Ši žinia K.Starkevičių ne tik nustebino, bet ir papiktino. Jo teigimu, prieš pasikeičiant Vyriausybei būsimasis premjeras A.Kubilius asmeniškai ŽŪM vadovų prašė jokių išmokų nemokėti.
"Manau, tai buvo nueinančios Vyriausybės sąmoninga politika. Norėta įsiteikti darbuotojams. Parodyti, kokia dabartinė valdžia gera, o ateinanti bus bloga", – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Žemės ūkio ministras teigė, kad ministerijos darbuotojų prieš Kalėdas pinigais nebūtų skatinęs. "Darbuotojai turi būti skatinami už gerą darbą, bet ne tokiu visai šaliai sunkiu metu", – tvirtino ministras.
K.Starkevičius tikino, kad jis išmokų mokėjimo sustabdyti negalėjo, nes procesas buvo įsibėgėjęs.
Ministras neatmeta galimybės, kad vėliau gali paaiškėti, jog buvę ministerijos vadovai yra palikę ir daugiau "paslėptų bombų".
Aiškina padariusi paslaugą
Paskutinę darbo dieną vienkartinėmis išmokomis buvusius darbuotojus pamaloninusi K.Prunskienė nieko bloga neįžvelgė. "Tai – ne tryliktieji atlyginimai. Kukliai paskatinti tik kai kurie mažiau uždirbantys darbuotojai. Išmokėta mažiau nei trečdalis tų sumų, kurias mokėdavome prieš dvejus trejus metus", – sakė buvusi ministrė.
Mažiausiai uždirbantiems darbuotojams skirta vos ne mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Daugiau gaunantiems išmokėta suma prilygo maždaug pusei atlyginimo.
Buvusios žemės ūkio ministrės įsitikinimu, ji prieš pasitraukdama pasirašiusi įsakymą dėl išmokų savo įpėdiniui padarė paslaugą. "Naujajam ministrui būtų nekorektiška vos tik atėjus į darbą svarstyti, kam mokėti išmokas, o kam ne", – aiškino K.Prunskienė.
Valdžia taupo savotiškai
Į viešumą iškilusi žinia apie ŽŪM darbuotojams išmokėtus priedus – ne pirmasis faktas apie valdžios aparato puotą maro metu.
Krašto apsaugos ministerija kariškiams ir tarnautojams paskatinti papildomai atseikėjo beveik 20 mln. litų. Tokia suma išmokėta Lietuvos kariuomenės 90 metų jubiliejaus ir artėjančių Kalėdų proga.
Tūkstančius litų prie algos prisidėjo daugelio Lietuvos teismų teisėjai ir jų padėjėjai, pasieniečiai, Vilniaus, Kauno ir kitų miestų savivaldybių tarnautojai.
Dar didesnis antausis visuomenei buvo Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino akibrokštas. Dešimtadaliui – 25 kanceliarijos darbuotojams išmokėta 103 tūkst. litų. Įsakymus dėl priedų V.Sarapinas pasirašė per patį valdžios keitimosi įkarštį.
KOMENTARAS
Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius
Sunkmečio sąlygomis labai svarbus valdžios solidarumas su visuomene. Prašant visuomenės supratimo, reikia atitinkamai elgtis. Deja, nei teisėjai, nei valstybės tarnautojų atskiros grupės to solidarumo nerodo ir ignoruoja patį valstybės, kaip solidarios bendruomenės, principą. Viskas prasidėjo nuo paties Seimo, kuris pristigo valios susimažinti atlyginimus. Kai išsiskiria valdžios kalbos ir veiksmai, žmonės praranda pasitikėjimą ja. Valdžia turėtų padaryti išvadas ir pradėti su visuomene garbingai elgtis. Tai daryti dar nevėlu.