Kaip po susitikimo žurnalistams teigė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, valstybės vadovo „reikalavimai į aukštas pareigas pretenduojantiems asmenims išlieka tie patys, pagrįsti vertybėmis: tai kompetencija, nepriekaištinga reputacija ir administracinio darbo patirtis“.
Vėliau paklausta, ar visi pretendentai V. Adamkui tinka, jo atstovė spaudai pareiškė konkrečių pavardžių neminėsianti: „Svarstymai turi vykti tarp koalicijos partnerių, o ne viešoje erdvėje“. Perklausta, ar visi pretendentai sulauktų prezidento pritarimo, R. Grumadaitė tik pakartojo minėtus tris kriterijus.
A. Kubilius taip pat nenorėjo atskleisti, kurios kandidatūros nepriimtinos šalies vadovui. Nuo atsakymo į klausimą, kuris kandidatas jam pačiam kelia daugiausia abejonių, jis išsisuko: „Man pačiam… Turiu pasakyti, kad kai reikės teikti ministrų sąrašą, jame nebus jokių kandidatų, kurie man kelia abejonių“.
Tačiau TS-LKD lyderis leido suprasti, kad prezidentui nėra priimtina Tautos prisikėlimo partijos pasiūlyta Vinco Babiliaus kandidatūra į aplinkos ministrus. „Diskutavome apie tai. Manau, kad rasime geriausią sprendimą, visų pirma – su koalicjos partneriais. Prezidento nuomonė svarbi, ją žinau. Kitų kandidatų šioje srityje gali būti ne vienas“, - kalbėjo A. Kubilius.
Patys konservatoriai-krikdemai nevienareikšmiškai vertina ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vygaudo Ušacko, siūlomo į užsienio reikalų ministrus, kandidatūrą. Kai kurių jų atstovų manymu, pretendento reikėjo ieškoti ne tarp diplomatų, o partijoje. Tačiau A. Kubilius pareiškė, kad ambasadoriaus asmenybė ir veikla nekelia abejonių.
„Geriau šiek tiek skausmo šiandien nei didelis skausmas vėliau“
Susitikime taip pat buvo aptartas koalicijos parengtas krizės įveikimo planas. „Prezidentas sveikina koalicijos ryžtą imtis būtinų skubių sprendimų valstybės finansų srityje, - pažymėjo R. Grumadaitė. – Tai, kad ši problema laikoma prioritetinės svarbos reikalu, suteikia vilčių, kad sunkmetis bus suvaldytas ir neperaugs į nuolatinę krizę. Toks veiklumas – geras signalas investuotojams ir užsienio rinkoms“.
Tačiau, V. Adamkaus manymu, antikrizinis planas neturi tapti „tik buhalterine skaičių dėlione, mechanišku išlaidų mažinimu ir mokesčių didinimu“ – kiekviena pasiūlyta priemonė turėtų būti aiškiai siejama su valstybės prioritetais ir numatytomis reformomis.
„Koalicija privalo atsakingai įvertinti kiekvieną antikrizinio plano pasiūlymą, kad gerų norų vedini neperlenktume lazdos, - sakė R. Grumadaitė. – Prezidentas mano, kad iškėlus uždavinį sutvarkyti valstybės finansus negalima pamiršti, kokią tai turės įtaką šalies ekonominei plėtrai ateityje ir žmonių socialiniams poreikiams. Negalima padaryti klaidų, kurios atstumtų investuotojus ar stabdytų jau pradėtas labai reikalingas pertvarkas, pavyzdžiui, pensijų reformą“.
Todėl krizės įveikimo planą V. Adamkus žada vertinti kartu su būsimos Vyriausybės programoje numatytomis priemonėmis.
Kaip žurnalistams teigė A. Kubilius, krizę bus galima suvaldyti turint aiškų planą, veikiant sutartinai ir užsitikrinus visuomenės paramą.
„Geriau šiek tiek skausmingi sprendimai šiandien nei nieko nedarymas ir labai didelis skausmas vėliau, - kalbėjo jis. – Turime suvokti, kad be krizės įveikimo plano mūsų lauktų didelės problemos finansų sistemoje, vėliau galėtume turėti problemų su pensijų išmokėjimais, mokytojų ir gydytojų atlyginimais, daug kitų blogesnių dalykų“.
Pasak A. Kubiliaus, koalicija pasirengusi programą rašyti savaitgalį ir ją baigti, jei prezidentas pasirašys dekretą dėl kandidato į premjerus teikimo Seimui, jau kitą savaitę.
Po Seimo rinkimų naują – jau 15-ąją Vyriausybę formuoti ėmėsi TS-LKD, Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga. Jau kitą dieną po Seimo rinkimų antro turo V. Adamkus pavedė tai padaryti A. Kubiliui.
Prezidentas pirmadienį, kai darbą pradėjo naujasis Seimas, priėmė socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudarytas naujas kabinetas.